pócūgė (Pseudotsuga), pušinių (Pinaceae) šeimos augalų gentis. 5 rūšys. Pocūgė savaime paplitusi Rytų Azijoje (Kinijoje, Japonijoje) ir Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, kitur auginama.
Aukštas, 20–50 (kartais iki 100 m) aukščio išaugantis visžalis medis. Spygliai linijiški, plokšti, apatinėje pusėje su grioveliais, viršutinėje su 2 balzganomis juostelėmis. Mikrostrobilai pažastiniai, pavieniai, ritiniški. Makrostrobilai išauga antramečių ūglių viršūnėse, rausvi ar beveik žali, nulinkę žemyn. Kankorėžiai kiaušiniški arba ritiniški, su ilgais, iš kankorėžio išsikišusiais sėklų dengiamaisiais žvyneliais, kurių viršūnė trišaka. Sėklos su 5–8 (kartais 12) sėklaskilčių. Auga kalnų ir žemumų miškuose. Visų rūšių pocūgės yra medieninis augalas. Mediena balta arba rusva, lengva, elastinga, skali, naudojama baldų ir popieriaus pramonėje, statybose. Labiausiai vertinama didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) mediena, todėl daug kur auginama plantacijose. Rečiau auginama kininė pocūgė (Pseudotsuga sinensis) ir trumpaspyglė pocūgė (Pseudotsuga brevifolia). Lietuvoje 1 rūšis. Parkuose, skveruose, prie sodybų ir kituose želdynuose auginama didžioji pocūgė. Kai kur sodinta miškuose, dauginasi ir plinta savaime.
didžiosios pocūgės šakelė su kankorėžiais
849