podagra

podagrà (podagra), liga, kylanti organizme sutrikus purininių medžiagų apykaitai. Skiriama pirminė (atsiranda dėl fermentų, dalyvaujančių šlapimo rūgšties sintezėje, paveldimų sutrikimų) ir antrinė (dėl inkstų, kraujo ligų, cukrinio diabeto, apsinuodijimo švinu, kai kurių vaistų vartojimo). Podagra dažniausia serga vidutinio amžiaus vyrai, daugiausia mažai judantys, nutukę, valgantys daug purininių medžiagų turinčio maisto (žuvų, riebios mėsos), vartojantys alkoholinius gėrimus, taip pat klimakterinio laikotarpio moterys. Sergant podagra kraujuje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties druskų (uratų) kiekis. Šlapimo rūgšties druskos kaupiasi kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose. Pažeidžiami sąnariai, dažniausia pėdos didžiojo piršto pirmasis sąnarys, kartais ir kiti – kelių, čiurnų, riešų, alkūnių, pėdų, plaštakų sąnariai. Ligos pradžioje požymių nebūna, jų atsiranda audiniuose susikaupus pakankamam uratų kiekiui. Sąnariuose nusėdę šlapimo rūgšties kristalai sukelia podagros priepuolį. Jis dažniausia prasideda naktį, staiga, iki tol niekuo nesiskundusiam žmogui. Pažeistas sąnarys labai skauda, jis patinsta, parausta. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 °C. Priepuolis dažniausia trunka keliolika valandų, kartais kelias dienas ar savaitę, jam praėjus žmogus jaučiasi sveikas. Antrasis priepuolis paprastai įvyksta praėjus 1–2 metams, vėliau priepuoliai dažnėja. Negydant vystosi lėtinis sąnarių uždegimas, sąnariai deformuojasi, sutrinka jų judrumas. Ausų kaušeliuose, akių vokuose, audiniuose apie pažeistus sąnarius susidaro podagrinių mazgelių (vadinamųjų tofusų, jiems pratrūkus išteka baltai gelsva kreidinė medžiaga) – šlapimo rūgšties druskų sankaupų. Ilgainiui šių vietų oda atrofuojasi, prakiūra. Podagra pažeidžia inkstų kanalėlius, sukelia inkstų uždegimą, akmenligę, inkstų nepakankamumą. Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, radus padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį kraujuje ir šlapime. Kartais atlikus mazgelių, sąnarių skysčio biopsiją randama šlapimo rūgšties kristalų. Gydant priepuolį ribojamas sąnario judrumas, dedami šalti kompresai, geriama daug skysčių, vartojami uždegimą ir skausmą malšinantys vaistai, sunkiais atvejais į sąnarį gali būti suleidžiama gliukokortikoidų. Nuolatiniam podagros gydymui skiriama šlapimo rūgšties gamybą mažinančių ir jos išsiskyrimą su šlapimu skatinančių vaistų, koreguojama mityba.