Podgorica (Pòdgorica), 1946–92 Titograd (Titogrãdas), Juodkalnijos sostinė.
173 000 gyventojų (2023). Įsikūrusi Juodkalnijos pietryčiuose, prie Ribnicos ir Moračos (teka į Adrijos jūrą) santakos.
Podgoricos panorama
Per Podgoricą eina Baro–Belgrado (Serbija) geležinkelis, plentai į Belgradą, Cetinję, Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Tiraną (Albanija). Oro uostas (į pietus nuo Podgoricos). Išplėtota spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas) ir tabako pramonė, yra mašinų (statybos mašinų, traktorių), baldų gamybos, tekstilės, siuvimo, odos, chemijos, maisto pramonės įmonių. Juodkalnijos mokslų akademija.
Juodkalnijos universitetas (įkurtas 1974), aukštoji pedagogikos mokykla, mokslo ir meno akademija, užsienio kalbų, biotechnologijų, istorijos, jūrų biologijos mokslinių tyrimų institutai. Bibliotekos. Kultūros ir meno centras, teatrai. Miesto, gamtos istorijos ir kiti muziejai, paveikslų galerija.
Istorija
Miesto pradžia – romėnų gyvenvietė Birziminijus. 7 a. Juodkalnijos teritorijoje apsigyvenus slavams ją imta vadinti Ribnica. 12 a. 9 dešimtmetyje –1360 Ribnicą (1326 pavadintą Podgorica) valdė Raškos Nemaničių dinastijos, vėliau – Zetos (taip 11–14 a. vadinta Juodkalnija) vietiniai kunigaikščiai, 1474–1878 – Osmanų imperija. Turkai mieste pastatė tvirtovę.
1878 Berlyno kongreso sprendimu Podgorica priklausė Juodkalnijai. Per I pasaulinį karą 1916–18 Podgoricą buvo užėmusi Austrijos‑Vengrijos kariuomenė. 1918 čia susirinko Didžioji serbų tautos asamblėja, kuri 11 27 nutarė suvienyti Serbiją ir Juodkalniją; nuo 12 01 Podgorica priklausė sukurtai Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija).
Per II pasaulinį karą 1941–43 okupuota Italijos, 1943–44 Vokietijos kariuomenės; per karo veiksmus labai sugriauta. 1946–1992 04 vadinta Titogradu (J. Tito garbei). Nuo 1946 Podgorica – Juodkalnijos (nuo 2006 nepriklausomos valstybės) sostinė.