podokárpas (Podocarpus), podokarpinių (Podocarpaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Podokarpas paplitęs viso pasaulio atogrąžų ir paatogrąžių srityse, kelios rūšys savaime auga Rytų Azijoje vidutinio klimato srityse.
Visžalis medis arba krūmas. Lapai (spygliai) prie šakelių prisitvirtinę įvijai arba beveik priešiniai, linijiški, lancetiški arba kiaušiniški su 1 vidurine gysla. Augalas dvinamis. Vyriškieji strobilai pavieniai ar po kelis susitelkę spyglių pažastyse. Moteriškieji strobilai po 1 išaugę spyglių pažastyse, retai ūglių viršūnėje. Visą sėklą dengia sultinga, dažnai spalvinga valktis. Daugelio rūšių podokarpas yra svarbus medieninis augalas. Labiausiai vertinama gvatemalinio podokarpo (Podocarpus guatemalensis), papartinio podokarpo (Podocarpus henkelii), plačialapio podokarpo (Podocarpus latifolius), siauralapio podokarpo (Podocarpus neriifolius), čilinio podokarpo (Podocarpus nubigenus), alyvmedinio podokarpo (Podocarpus oleifolius), trumpalapio podokarpo (Podocarpus totara) ir kitų mediena. Naudojama parketui, baldų gamyboje, apdailai. Kai kurių rūšių podokarpų subrendusių sėklų sultinga, saldi, dažniausia raudona, violetinė ar melsva valktis valgoma šviežia, iš jos gaminamas džemas.
stambialapis podokarpas
Stambialapis podokarpas (Podocarpus macrophyllus), gluosnialapis podokarpas (Podocarpus salignus), kalninis podokarpas (Podocarpus lawrencei) atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose auginamas kaip dekoratyvinis medis ar krūmas, neretai naudojamas bonsams. Lietuvoje podokarpas gana retai auginamas kambariuose, darbo patalpose, oranžerijose. Lauke retai auginamas kalninis podokarpas. Žiemą apšąla.
849