Podòlės Kãmenecas (Кам’янець-Подільський, Kamianec-Podilskyj), miestas Ukrainos vakaruose, Chmelnyckio srityje, į pietvakarius nuo Chmelnyckio, prie Smotryčiaus upės (Dniestro intakas).
99 000 gyventojų (2020). Per Podolės Kamenecą eina Chmelnyckio–Černivcų geležinkelis ir plentas. Automobilių dalių, žemės ūkio mašinų, gelžbetonio gaminių ir konstrukcijų, asfaltbetonio, cemento, kabelių gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, tekstilės (medvilnės), siuvimo, maisto (mėsos, cukraus, vaisių konservų) pramonė.
2271
Architektūra
Podolės Kameneco pilis (11–18 a.)
Pilis (11–18 a.). Sakraliniai pastatai: armėnų bažnyčios griuvėsiai (14–16 a.), Šv. Jono Krikštytojo (15 a.), Šv. Petro ir Pauliaus (16 a.), Švenčiausiosios Trejybės (16–17 a.) cerkvės, dominikonų (16–17 a.), pranciškonų (17 a.) bažnyčios, Šv. Petro ir Pauliaus katedra (16–18 a.) su minaretu (17 a. antra pusė), trinitorių (18 a. antra pusė) bažnyčia. Rotušė (16–17 a.). Triumfo vartai, pastatyti Stanislovo Augusto Poniatovskio vizito į Podolės Kamenecą proga (1781, architektas J. de Wittas).
2271
Istorija
Podolės Kamenecas minimas jau 12 a. kronikose. 1240 mongolų-totorių kariuomenei (vadas Batijus) užėmus Kijevą Podolės Kamenecas buvo nusiaubtas.
14 a.–1569 Podolės Kamenecą valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 14 a. buvo pastatyta pilis. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Karijoto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas nurodė jo sūnums Aleksandrui, Jurgiui ir Konstantinui užimti Podolės Kamenecą ir valdyti Podolę. Jurgis Karijotaitis, Podolės Kamenecą valdęs su broliu Konstantinu, parašė laišką Romos popiežiui, prašydamas įkurti Podolės Kamenece katalikų vyskupiją.
Valdant Karijotaičiams Podolės Kameneco įtvirtinimai buvo plečiami. 1374 gavo Magdeburgo teisę. Žygimanto Senojo laikais buvo sustiprinta Podolės Kameneco pilis.
Po Liublino unijos (1569) atiteko Lenkijai. 15–16 a. buvo dažnai puldinėjamas totorių, turkų. Mieste buvo lenkų, rusėnų ir armėnų miestiečių bendruomenės. 16 a. įsteigta stačiatikių vyskupija, pastatyta Jono Krikštytojo stačiatikių katedra, vėliau Podolės Kamenecas tapo svarbiu unitų centru.
Per 17 a. Abiejų Tautų Respublikos kovas su Osmanų imperija buvo svarbi (atraminė) tvirtovė. 1633 ties Podolės Kamenecu turkai buvo sumušti. 1672 kazokų etmonas P. Dorošenko, Turkijos remiamas, Podolės Kamenecą užėmė ir valdė kaip sultono vasalas. 1699 pagal Karlovicų taiką buvo grąžintas Lenkijai.
Per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą 1793 Podolės Kamenecas su Podole atiteko Rusijos imperijai. 1918 užėmė Austrijos-Vengrijos kariuomenė, 1918 buvo įsteigtas Ukrainiečių universitetas.
1919 Podolės Kamenecas buvo nepriklausomos Ukrainos respublikos sostinė, 1919–20 jį buvo užėmusi Lenkijos kariuomenė, vėliau tapo Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos miestu. 1941–43 miestą buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė.
1658