poelgis

póelgis, elgesio veiksmas, kurį skatina įsisąmoninti motyvai. Poelgį sudaro 3 pagrindinės stadijos: prielaidos (aplinkybės, motyvacinės paskatos, individualūs gebėjimai, socialiniai lūkesčiai, ideologiniai pagrindai ir kita), eiga (pradžia, laimėjimai, sprendimai, baigtis ir kita), poveikiai (momentiniai efektai, ilgalaikiai rezultatai, padariniai, naujų poelgių akstinas ir kita). Galima analizuoti poelgių turinį (nagrinėti temas, uždavinius, priemones, intencijas ir rezultatus) ir formą (sieti su sąmoningumu, pasirengimu – pastangomis pradėti, dėmesiu, atitinkamu prisitaikymu ir gebėjimu kurti, taip pat intencija – mintiniu poelgio planavimu atsižvelgiant į gyvenimo aplinkybes). Turinio analizė dažniausiai normatyvi (nukreipta į pageidaujamą poelgį), formos analizė – deskriptyvi (nukreipta į esamas sąlygas). Poelgis atskleidžia žmogaus asmenybę, jos bruožus, temperamentą, poreikius, santykį su aplinka. Poelgio sutrikimai grupuojami pagal socialinius santykius: santykiai su savimi (susvetimėjimas sau, iškreiptas savivaizdis), santykiai su grupe (socialinės raidos trikdymai) ir santykiai su visuomene (asocialus elgesys). Poelgiai vertinami pagal dorovės, teisės normas.