poemà (gr. poiēma – kūrinys), muzikos žanras, perimtas iš poezijos; šio žanro kūrinys.
Bruožai, rūšys
Paplito 19 a. ir 20 a. pradžios instrumentinėje ir instrumentinėje vokalinėje kūryboje. Poemai būdinga emocingi, poetiški, kontrastingi muzikiniai vaizdai, laisvai traktuojama forma ir apimtis. Skiriamos trys poemos rūšys: nedidelė lyrinio pobūdžio, raiški, emocinga, laisvos struktūros instrumentinė pjesė (A. Skriabino poemos fortepijonui, N. Rakovo Poema violončelei, Z. Fibicho Poema fortepijonui); stambios muzikinės formos vientisas orkestrinis kūrinys (kai kada solistui ir orkestrui), dažnai programinis (A. Skriabino Ekstazės poema, E. Chaussono Poema smuikui ir orkestrui, Meilės ir jūros poema balsui ir orkestrui); vokalinės arba vokalinės simfoninės poemos, dažnai turinčios kantatos ar oratorijos žanro bruožų (G. Sviridovo Poema Sergejaus Jesenino atminimui, D. Šostakovičiaus 10 poemų chorui).
Poema Lietuvos muzikoje
Lietuvoje poemų sukūrė J. Gruodis (Poema fortepijonui), J. Karnavičius (Poema violončelei ir fortepijonui), J. Juzeliūnas (Herojinė poema simfoniniam orkestrui, vokalinė simfoninė poema Pelenų lopšinė), E. Balsys (Herojinė poema simfoniniam orkestrui, Jūros atspindžiai styginių orkestrui), V. Montvila (Bičiulystė balsui ir fortepijonui, Pavasaris fleitai ir styginių orkestrui), T. Makačinas (Dvi poemos kameriniam orkestrui), V. Jurgutis (Kareivio laiškai). Poema aptinkama kaip muzikos kūrinio pavadinimo dalis, pvz., S. Vainiūno koncertas poema vargonams ir styginių orkestrui, J. Juzeliūno pasakalija poema simfoniniam orkestrui ir poema koncertas styginių orkestrui.
1822