pogimdymnė psichòzė, psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyminės nuotaikos sutrikimo ir pogimdyminės depresijos).
Pogimdyminės nuotaikos sutrikimas yra laikomas normaliu ir greitai praeinančiu reiškiniu, dažniausiai atsiranda motinoms praėjus 2–4 dienoms po gimdymo, pasireiškia verksmo protrūkiais, padidėjusiu pažeidžiamumo, vienišumo jausmu, irzlumu, nuovargiu.
Sunkesnis nuotaikos sutrikimas – pogimdyminė depresija – pasireiškia maždaug vienai iš 6, dažniausiai pirmą kartą gimdančių, motinų. Dažnai prasideda sustiprėjus pogimdyminiam nuotaikos sutrikimui, gali pasireikšti praėjus ir 1 mėn. po gimdymo, ryškiausiai pasireiškia po 4–6 mėnesių. Tikslios pogimdyminės depresijos priežastys nežinomos. Manoma, ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga). Nustatyta, kad liga dažniau pasireiškia toms moterims, kurioms (ar jų šeimoms nariams) jau buvo diagnozuota klasikinė depresija, kurios nėštumo metu patyrė didelį stresą ar kurios neplanavo turėti vaikų. Pogimdyminė depresija pasireiškia irzlumu, nerimu (pvz., jaučiamas nevisavertiškumo jausmas ar nepajėgumas susitvarkyti su iškilusiais reikalavimais), panikos priepuoliais (pvz., rankų prakaitavimas, stiprus širdies plakimas ir pykinimas), miego sutrikimais, nuovargiu (išsekimas, apatiškumas, nepajėgumas dirbti, lytinio potraukio sumažėjimas, nesidomėjimas išvaizda ir aplinka), dėmesio sutrikimu (susikaupimo stoka, išsiblaškymas), apetito sutrikimais (nenoras valgyti arba, priešingai, valgoma viskas), perdėto elgesio ir įkyrių minčių protrūkiais (skrupulingas namų tvarkymas, mėginimas atitikti nepaprastai aukštus standartus, t. p. mirties baimė). Ankstyva pogimdyminės depresijos diagnozė ir gydymas lemia greitesnį išgijimą, negydoma ji gali trukti ilgiau nei 3 mėn., kartais ir kelerius metus. Pogimdymine depresija sergama dėl organizmo fiziologinių permainų ir psichinės įtampos – baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų šeiminių aplinkybių. Serga vidutiniškai 1 gimdyvė iš 500. Dažniau suserga pirmą kartą gimdžiusios, fiziškai ir psichiškai ne taip atsparios moterys (pvz., iki gimdymo patyrusios psichikos arba galvos traumą).
Pogimdyminė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2–3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį). Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), kliedesių ir haliucinacijų (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad ligonė nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka jos judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas.
Pogimdyminė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyminė psichozė – ligoninėje. Svarbu, kad ligonė būtų padrąsinta, nesijaustų vieniša.
-psichozė po gimdymo; -pogimdyminė depresija; -pogimdyminės nuotaikos sutrikimas