póilsio lakas, laisvas nuo darbo pareigų laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra. Poilsio laiko pagrindinės rūšys – pertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka), papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku, paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų), savaitės nepertraukiamasis (poilsio diena), kasmetinis (švenčių dienos, atostogos) poilsis. Daugelyje valstybių poilsio laiką reglamentuoja darbo įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbo sutartys.
poilsio laiko reglamentavimas Lietuvoje
poilsiaujantys virėjai
Lietuvoje pagal Darbo kodeksą (2016, įsigaliojo 2017) darbuotojams per darbo dieną suteikiama ne ilgesnė kaip 2 valandų ir ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Dažniausiai pertrauka suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po 5 darbo valandų. Darbdavys privalo pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų tinkamas sąlygas pailsėti ir pavalgyti. Per šią pertrauką (ji neįskaitoma į darbo laiką) darbuotojas gali palikti darbo vietą ir laiką praleisti savo nuožiūra. Esant 6 dienų darbo savaitei poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija 6 valandų. Jei dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti gali būti nustatoma individualiai (darbo sutartyje). Tokiu atveju nei darbo tvarkos taisyklės, nei darbo grafikas ar kolektyvinė sutartis negali keisti tokios pertraukos laiko – norint pakeisti jos laiką, reikia keisti darbo sutartį arba šalys turi atsisakyti pertraukos laiko reguliavimo darbo sutartyje.
Pertraukos pailsėti ir pavalgyti sąlygos neprivalo būti nustatytos viename dokumente, pvz., galima pertraukos trukmę nustatyti kolektyvinėje sutartyje, pertraukos pradžią ir pabaigą – darbo tvarkos taisyklėse. Papildomų ir specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, darbo našumą, apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo. Tokios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė.
Papildoma pertrauka skiriama tam tikros būklės darbuotojams, pvz., per darbo dieną darbuotojams iki 18 metų skiriama ne mažiau kaip viena papildoma ir ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, krūtimi maitinančiai moteriai kūdikiui maitinti – ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne rečiau kaip kas 3 valandas. Speciali pertrauka skiriama darbuotojams, kurie dirba lauke ar nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 °C, t. p. darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos darbą arba yra veikiami kitų nepalankių sveikatai veiksnių. Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, darbuotojams iki 16 metų – ne trumpesnė kaip 14 valandų, darbuotojams nuo 16 iki 18 metų – ne trumpesnė kaip 12 valandų ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandų. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
Įmonėms ir organizacijoms, kuriose sekmadieniais ir švenčių dienomis negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (pvz., miesto transporto įmonės, sveikatos priežiūros įstaigos, teatrai, muziejai ir kita), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos ir vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių, avarijų likvidavimo ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą, o poilsio laikas tarp darbo dienų turi būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Esant suminei darbo laiko apskaitai turi būti garantuota teisės aktais nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.
Už darbą poilsio laiku, jei jis nenumatytas pagal grafiką, mokama dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis poilsio dienos valstybės ir savivaldybių finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendacinio pobūdžio.
Transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, t. p. jūrų ir upių laivyne bei kitose ekonominės veiklos srityse darbo laikas ir poilsio laikas, atsižvelgiant į metų laiką, darbų sezoniškumą ir kitas sąlygas, gali būti teisiškai reguliuojamas kitaip. Tokius ypatumus konkrečioms ūkio šakoms nustato Vyriausybė.
2271