polãbų kalbà, indoeuropiečių šeimos vakarų slavų kalba. Mirusi. Polabų mažumõs, iki 18 a. gyvenusios vokiečių Lüneburgo kunigaikštystėje (dabar Lüneburgo ir Danenbergo apskritis, Žemutinė Saksonija), kalba. Polabai (Palabio slavų šiaurinės gentys) – slavų genčių palikuoniai, 7–10 a. apgyvenę teritoriją tarp Oderio ir Elbės (slavų Laba, lenkų Łaba, čekų Labe, lužitėnų aukštaičių Łobjo), tarp Elbės žemupio ir Baltijos jūros (t. p. Rügeno sala). Polabų tautos ir kalbos pavadinimas kilęs iš Labos upės pavadinimo. Po 1147 kryžiuočių žygių vietiniai slavai patyrė asimiliaciją, o jų kalbos vartojimo plotas ėmė mažėti: 1404 mirė paskutinė slavų moteris Rügene, 18 a. pirmoje pusėje – ir paskutiniai polabai.
Polabų kalba žinoma iš 17–18 a. užrašytų keleto trumpų tekstų (daugiausia verstinių) ir žodyno (apie 5000 žodžių). Tekstai atspindi 3 tarmes, tarp kurių nėra didelių skirtumų. Polabų kalba buvo artima lenkų, kašubų kalbai ir mirusiai slovinų kalbai. Šios kalbos sudaro vakarų slavų lechitų kalbų (pavadinimas kilęs iš legendinio Lenkijos įkūrėjo Lecho vardo) pogrupį.
Polabų kalbos fonetinę sistemą sudaro: balsiai i, u, è (siaurasis), e, o, a, nosiniai ę, ǫ, ą, lūpiniai ü, ö ir å, redukuoti ă ir ĕ; 5 dvibalsiai ai, åi, oi, au, åu ir priebalsiai p, b, m, f, t, d, n, s, k, r, l, z, c, j, x, z [dz]; minkštumas žymimas apostrofu: t’, d’, l’, s’, z’, c’ ir kiti. Polabų kalboje išliko kai kurių archaizmų: nosiniai ę, ǫ, ą, garsų junginys ‑arC‑; morfologijoje – dviskaita (kaip lužitėnų ir slovėnų kalbose), veiksmažodžio aoristo ir imperfekto laikai. Garsai ü, ö ir å, dvibalsiai ai, åi, oi, au ir åu atsirado veikiami vokiečių kalbos, kuri turėjo didelę įtaką ir leksikai. Polabų ir kitų giminingų genčių kalbų pėdsakai gerai išliko Šiaurės Vokietijos vietovardžiuose – Liubekas (Lübeck < Liubice), Rostokas (Rostock < roz‑ + tok ‘upė’ – ‘upės išsišakojimas, patvinimas’), Varnemiundė (Warnemünde < iki 20 a. Warnow‑Mündungen – ‘varnų upės įtekėjimai’), Viustrovas (Wüstrow < slavų ostrov ‘sala’), Potsdamas (Potsdam < podstupim ‘priartėti, priekinis saugos postas’) ir kituose.
1468