pólaiškis (prothallium), asiūklūnų (Equisetophyta), pataisūnų (Lycopodiophyta) ir šertvūnų (Polypodiophyta) skyrių augalų lytinės kartos daugialąstis, haploidinį chromosomų rinkinį turintis individas – gametofitas. Polaiškis išauga iš sporos. Polaiškis būna taisyklingos arba netaisyklingos plokštelės, juostos, ritinio, vepstės arba gumbelio pavidalo, dažniausiai 1–5 mm skersmens, retai iki 50 mm ilgio. Apatinėje pusėje turi rizoidus, kuriais tvirtinasi į substratą, siurbia vandenį ir maisto medžiagas. Pagal mitybos būdą polaiškiai skirstomi į autotrofinius ir mikoheterotrofinius. Autotrofiniai polaiškiai išauga substrato paviršiuje, būna žali ir vykdo fotosintezę. Tokie polaiškiai būdingi daugumai asiūklūnų ir šertvūnų, kai kuriems pataisūnų klasės augalams. Mikoheterotrofiniai polaiškiai išauga dirvožemyje, neturi chlorofilo ir minta grybų teikiamomis maisto medžiagomis. Tokie polaiškiai būdingi kai kuriems pataisūnų klasės augalams. Ant subrendusio polaiškio susidaro lytiniai organai – anteridžiai ir archegonės. Polaiškis būna vienalytis (moteriškasis ar vyriškasis) arba dvilytis. Po apvaisinimo iš archegonėje susidariusios zigotos išauga nelytinės kartos individas – sporofitas. Dauguma polaiškiai yra trumpaamžiai (išgyvena keletą savaičių) ir vienamečiai (daugumos šertvūnų ir asiūklūnų), rečiau daugiamečiai (išgyvena iki 6–15), kartais daugiau metų (kai kurių pataisūnų).
849