Połanieco universalas

Połanieco universalas (Polãneco universãlas), svarbiausias 1794 sukilimo vadovybės aktas valstiečių klausimu. Pasirašytas 1794 05 07 Połaniece (Šventojo Kryžiaus vaivadija). Autoriai T. A. B. Kosciuška ir H. Kołłątajus. Połanieco universalas suteikė baudžiauninkams asmens laisvę (atsiskaičius su dvarininku ir sumokėjus valstybės mokesčius leido išeiti iš dvaro), 33–50 % sumažino lažą, sukilėlių kariuomenėje tarnaujantiems valstiečiams jį visai panaikino. Įsteigė prižiūrėtojo (lenkų kalba dozorca) instituciją, kuri turėjo garantuoti valstiečių vadinamąją valstybinę globą ir spręsti dvaro ir kaimo ginčus. Valstiečius, vykdančius dvaro prievoles, uždrausta nuvaryti nuo žemės. Połanieco universalas priimtas siekiant įtraukti į sukilimą daugiau valstiečių. Nuo birželio vidurio universalo nuostatų buvo laikomasi visoje sukilėlių kontroliuojamoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, bet esminės įtakos valstiečių padėčiai universalas nepadarė. Numalšinus sukilimą neteko galios. Nors ribotas, Połanieco universalas vis dėlto buvo pažangesnis už analogiškus Austrijos ir Prūsijos valstiečių įstatymus.