polderis Olandijoje
pòlderis (ol. polder), nusausintas ir pylimais (dambomis) apsaugotas žemo slėnio plotas jūros, ežero, upės deltoje arba kito vandens telkinio pakrantės seklumoje. Skiriamas žiemos (neužliejamas) ir vasaros (užliejamas) polderis. Žiemos polderio apsauginiai pylimai aukštesni, nes apsaugo ne tik nuo vasaros ir rudens potvynių, bet ir pavasario polaidžio. Paviršinis vanduo grioviais (arba drenomis) suteka į polderio magistralinį kanalą (griovį) ir siurbliais perpumpuojamas į upę arba kitą vandens telkinį. Žiemos polderiuose būna ariamosios žemės, gyvenviečių, pramoninių objektų, vasaros polderiuose – pievų ir ganyklų. Polderius įrengti brangu, bet juos galima nusausinti anksčiau negu baigiasi pavasario potvynis, galima optimaliai reguliuoti drėgmę, vasaros polderiai patręšiami potvynio sąnašomis.
Daugiausia polderių paplitę Olandijoje, nes trečdalis jos teritorijos yra žemiau jūros lygio. Ten pylimais saugoti pakrantes nuo užliejimo imta 10 amžiuje. Lietuvoje polderiais sausinami daugiausia Nemuno deltos žemaslėniai (Nemuno deltos regioninis parkas); polderių t. p. yra Lazdijų rajono paežerėse. Pirmasis polderis (vasaros) su gariniais siurbliais, įrengtas 1907 Rusnės saloje (Uostadvario polderis; dabar Melioracijos istorijos muziejus), sausino 1952 ha pievų. Iki II pasaulinio karo polderiais (jų buvo 8) sausinta apie 7500 ha pakrančių. 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje polderiais buvo sausinama 53 117 ha; veikė 94 siurblinės, buvo 422,4 km pylimų, 1164,2 km griovių, 1550 pralaidų, 37 tiltai. Per skubotą žemės ūkio reformą (1990–94) polderių sistemos nebuvo prižiūrimos, sugadinta daug siurblinių, apardyta pylimų. 21 a. 1 dešimtmetyje dalis siurblinių atnaujinta, sutvarkyti arba užkonservuoti pylimai, daroma polderių apskaita.
polderio schema: 1 – pylimas, 2 – grioviai, 3 – magistralinis kanalas, 4 – siurblinė, 5 – paviršinis vandens telkinys