Polèsės žemumà (bltr. Палeская нізiна, Paleskaja nizina, ukr. Полiська низовинa, Poliska nyzovyna, lenk. Nizina Polesie), fliuvioglacialinė žemuma Rytų Europos lygumos vakaruose, Baltarusijos pietuose ir Ukrainos šiaurės vakaruose, vakarinis pakraštys – Lenkijoje. Rytuose Polesės žemuma pereina į Padnieprės žemumą, vakaruose į Mazovijos–Palenkės žemumą.
Dažniausias aukštis 100–200 metrų. Pietuose yra pavienių kalvagūbrių: Ovručės (didžiausias aukštis 316 m), Voluinės. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –4 iki –8 °C, liepos 17–19 °C. Per metus iškrinta 550–650 mm kritulių. Didžiausios upės: Pripetė, Styrė, Horynė, Jaselda, Užas. Didžiausi ežerai: Čyrvonajės, Vyhanaščų. Daug pelkių (20 amžiaus 7–9 dešimtmetyje dalis nusausinta). Miškai (vyrauja mišrieji) užima apie 33 %, pievos – apie 25 % Polesės žemumos ploto. Pripetės nacionalinis parkas (įkurtas 1969, Baltarusija), UNESCO pripažintas Vakarų Polesės biosferos rezervatas (2003, 2012; Baltarusija, Lenkija, Ukraina). Po 1986 Černobylio atominės elektrinės avarijos Polesės žemumos rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais. Yra naftos, kalio druskos telkinių, durpynų.
Polesės žemumos kraštovaizdis (Baltarusija)
Ubortės upė (Pripetės dešinysis intakas)
Polesės žemumos kraštovaizdis (Lenkija)