poliamdinis plúoštas, sintetinis pluoštas, gaminamas iš modifikuotų ir nemodifikuotų poliamidų, daugiausia iš poli‑ε‑kaproamido ir poliheksametilenadipamido. Formuojamas iš lydalo, gauto sintetinant polimerą, arba iš poliamidinio pluošto granulių, jas išlydžius 210–300 °C temperatūroje inertinėje terpėje. Poliamidinis pluoštas yra stiprus, elastingas, labai atsparus tempimui, kintamoms deformacijoms, smūginėms apkrovoms, dilimui, neatsparus šviesai, oro deguoniui, oksidatoriams, ypač peroksidams, 10–20 % šarmų tirpalai jį ardo. Tirpsta fenolyje, krezolyje, ksilene, chloroforme, trichloretane, netirpsta alifatiniuose alkoholiuose, acetone, anglies tetrachloride, esteriuose ir eteriuose. Poliamidinis pluoštas lengvai elektrinasi, blogai sugeria drėgmę. Savybės priklauso nuo polimero kilmės, sandaros (kuo mažiau šakota grandinė, tuo geresnis polimeras), molekulinės masės, gamybos būdo, pvz., siūlų tempimo, vyniojimo greičio, terminio apdorojimo. Poliamidinis pluoštas dažomas dedant dažiklius į formavimo lydalą. Gaminamas viengijų ir daugiagijų (3–400 gijų) siūlų pavidalo. Naudojamas apatiniams ir viršutiniams drabužiams, trikotažui, pūkuotam audiniui, neperšlampamiems drabužiams ir maudymosi aprangai gaminti, kilimams austi, kojinėms megzti, technikoje – tinklams, tralams, lynams, filtrams maisto pramonei, padangų kordui gaminti. Poliamidinis pluoštas, gaminamas iš polikaproamido, vadinamas kapronu, nailonu 6, dederonu, perlonu, gaminamas iš poliheksametilenadipinamido – nailonu 6,6, amidu. Poliamidinis pluoštas pradėtas gaminti 1938 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1939 Vokietijoje.
1130