poliarchija

poliárchija (poli… + gr. archẽ – valdžia), trijų ar daugiau žmonių (nepriklausomai nuo jų socialinės padėties) demokratinė valdžia. Poliarchijos sąvoką pirmasis 1956 veikale Demokratijos teorijos įvadas (A Preface to Democratic Theory) pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų politologas R. A. Dahlis apibūdindamas moderniąsias Vakarų demokratijas. Jis teigė, kad egzistuojantys poliarchiniai institutai labiausiai priartėja prie idealaus demokratinio proceso normų ir užkerta kelią politikai, pažeidžiančiai daugumos piliečių interesus. Pasak R. A. Dahlio, demokratijos pagrindinis principas yra poliarchija, kaip politinės bendruomenės, kiekvieno nario lygios teisės ir interesai priimant kolektyvinius sprendimus. Jis išskyrė poliarchijos sąlygas: nepriklausomos nacionalinės valstybės taiki istorinė raida, konkurencinė socioekonominė struktūra, tam tikras šalies išsivystymo lygis (raštingumas, švietimas, komunikacija, pliuralistinė socialinė tvarka), lygybė (lygios teisės), subkultūros, visuomenės segmentiniai modeliai ir valdžios veiksmingumas, politinių veikėjų laisvi įsitikinimai, užsienio politikos kontrolė. Tokiai poliarchijos sampratai pritaria pliuralistai (pliuralizmas).