poliarimètras (lot. polaris < gr. polos < pelō – sukuosi + pranc. mètre < gr. metron – matas), prietaisas iš dalies poliarizuotos šviesos poliarizacijos laipsniui p matuoti. Sudarytas iš Wollastono prizmės (pro jį praėjęs šviesos spindulys suskyla į du poliarizuotus tarpusavyje statmenose plokštumose spindulius) ir analizatoriaus, kurio skalė graduota p vertėmis. Analizatorius sukamas tol, kol sulyginama apšvieta 2 laukų, kuriuos apšviečia pro prizmę praėję skirtingo intensyvumo šviesos pluošteliai. Tobulesniuose poliarimetruose už Wollastono prizmės yra biprizmė (lyginamieji laukai yra greta, todėl matavimai tikslesni). Fotoelektrinis poliarimetras sudarytas iš šviesos poliarizacijos sistemos ir fotoelektrinio fotometro. Poliarizacijos laipsnis p yra lygus fotoimtuve sukurtos srovės kintamosios ir pastoviosios dedamųjų dalmeniui.
1333