poliarizacijos prizmės: a – Nicolio, b – Arenso, c – Glano ir Foucault, d – Wollastono, e – Abbe’s; AA′ – klijavimo vieta, o – atsispindėjęs spindulys, e – prizmę perėjęs spindulys
poliarizãcijos przmės, optiniai įtaisai tiesiškai poliarizuotai šviesai gauti. Poliarizacijos prizmę sudaro dvi arba daugiau tribriaunių prizmių, pagamintų iš vienašių dvejopai šviesą laužiančių skirtingos optinių ašių orientacijos kristalų. Skiriamos poliarizacijos prizmės, praleidžiančios vieną spindulį, poliarizuotą kurioje nors plokštumoje (vienspindulinės), ir poliarizacijos prizmės, praleidžiančios du spindulius, poliarizuotus dviejose tarpusavyje statmenose plokštumose (dvispindulinės). Vienspindulinės poliarizacijos prizmės veikimas grindžiamas tuo, kad vienas spindulys patiria visiškąjį vidaus atspindį nuo prizmės vidinės sandūros, o kitas spindulys laisvai pereina prizmę. Klasikinis tokios poliarizacijos prizmės pavyzdys yra Nicolio prizmė. Ji gaunama islandiškojo špato (kalcito atmaina) plokšteles suklijavus Kanados balzamu. Į Nicolio prizmę kritęs spindulys skyla į du – paprastąjį ir nepaprastąjį, kurie prizmėje sklinda skirtingu greičiu ir skirtingomis kryptimis. Parinkus prizmės formą ir spindulių kritimo kampą paprastasis spindulys nuo klijų sluoksnio visiškai atsispindi, o nepaprastasis pereina pro prizmę.
Atsispindėjusį paprastąjį spindulį sugeria pajuodintas prizmės paviršius. Iš poliarizacijos prizmės išėjusi šviesa yra tiesiškai poliarizuota. Arenso prizmę sudaro trys Kanados balzamu suklijuotos kalcito prizmės. Visos šios poliarizacijos prizmės netinka ultravioletinei šviesai poliarizuoti (klijai smarkiai sugeria ultravioletinius spindulius), todėl naudojamos prizmės su oro tarpeliu arba suklijuotos ultravioletiniams spinduliams skaidria medžiaga (gliceroliu, kai kuriais aliejais). Tokia yra Glano ir Foucault prizmė – dvi kalcito prizmės, viena nuo kitos atskirtos oro tarpeliu. Šios poliarizacijos prizmės optinė ašis yra statmena į krintantį spindulį ir brėžinio plokštumą. Dvispindulinės poliarizacijos prizmės yra prizmių derinys, kuris skleidžia abu spindulius dideliu kampu. Iš jų dažniausiai naudojama Wollastono prizmė, sudaryta iš dviejų Kanados balzamu suklijuotų kalcito prizmių. Abu išeinantys spinduliai krintančio spindulio atžvilgiu simetriškai nukrypsta į skirtingas puses ir yra poliarizuoti tarpusavyje statmenose plokštumose. Kampas tarp jų lygus 3,4°. Didesnį spindulių skėsties kampą turi Abbe’s prizmė. Ją sudaro centrinė lygiašonė kalcito prizmė 1, kurios optinė ašis lygiagreti su laužiamąja briauna, ir dvi stiklo prizmės 2. Nepaprastasis spindulys pereina prizmę nenukrypdamas, o paprastasis nukrypsta 11,7° kampu. Didinant laužiamąjį kampą iki 90° skėsties kampą galima padidinti iki 23°.
1333