poliaròidas (gr. polos – ašis), optinis įtaisas tiesiškai poliarizuotai šviesai gauti. Plona (apie 0,05 mm) šviesą poliarizuojanti plėvelė, įdėta tarp apsauginio stiklo, polimetilmetakrilato arba kitokių plokštelių, saugančių nuo mechaninio pažeidimo ir drėgmės poveikio. Šviesos poliarizaciją lemia terpės dichroizmas, t. y. plėvelė nevienodai sugeria dvi viena kitai statmenose plokštumose poliarizuotas bangas; vieną visiškai sugeria, o kitą praleidžia. Poliaroido plėvelė gaminama iš monokristalo (turmalino, herapatito ir kitų) arba iš daugybės vienodai orientuotų kristalėlių, supresuotų polimerinėje terpėje. Poliaroido sugertis ir poliarizacijos laipsnis priklauso nuo šviesos bangos ilgio ir terpės. Poliaroidas naudojamas 400–800 μm bangos ilgių ruože. Poliarizacijos laipsnis siekia iki 99 %; bendras šviesos skaidris apie 30 %. Poliaroidai naudojami kai kuriuose optiniuose prietaisuose, stereoskopiniuose projektoriuose, fotografijos aparatuose, poliaroidiniuose akiniuose.
1333