polibutènai, –(–CH2CH(C2H5)–)–n, termoplastiniai polimerai. Skiriamas izotaktinis, ataktinis ir sindiotaktinis polibutenas. Daugiausia naudojamas izotaktinis polibutenas. Molekulinė masė (700–3000)·103. Būna keturių polimorfinių atmainų. 1 ir 2 atmainos gaunamos polibutenui kristalinantis iš lydalo, 3 ir 4 – iš tirpalo. 20–40 °C temperatūroje nepatvari yra 2 atmaina; per 1–3 savaites virsta patvariu heksagoninės gardelės polibutenu. Stiklėjimo temperatūra nuo –40 iki –80 °C. Tampros modulis 500–900 MPa, tempiamasis stipris 15–25 MPa. Atsparus cheminiam veiksniams. Dielektrinės savybės panašios į polietileno ir polipropileno. Tirpsta alkilacetatuose, aukštesnėje negu kambario temperatūroje brinksta, tirpsta aromatiniuose ir chlorintuose angliavandeniliuose. Lengvai maišosi su dažikliais ir užpildais. Gaunamas iš 1‑buteno koordinacinės polimerizacijos būdu (Zieglerio ir Nattos iniciatorius, dažniausiai TiCl3 su Al(C2H5)2Cl, 70–80 °C). Perdirbamas liejimu, ekstruzija, presavimu. Iš jo gaminami vamzdžiai (karšto vandens sistemoms, agresyviems skysčiams, dujoms transportuoti), kaitrai atsparios ir orui nelaidžios skaidrios plėvelės, polibutenas t. p. naudojamas antikorozinėms dangoms, tarpikliams gaminti, popieriui ir tekstilei hirdofobizuoti.
1