polcija (gr. politeia – valstybės valdymas), administracinė institucija esamai šalies santvarkai ginti ir visuomenės saugumui bei nustatytai viešajai tvarkai palaikyti; tos institucijos pajėgos (dažniausiai ginkluotos) ir būstinė.
Policijos skirstymas pagal paskirtį, tarnybos pobūdį, priklausomybę
Policija dažniausiai turi teisę panaudoti jėgą. Pagal paskirtį skiriama administracinė (bet kokiais būdais garantuojanti viešąją tvarką) ir teisinė (prižiūrinti įstatymų laikymąsi) policija.
Italijos finansų policijos būstinė Como (1936, architektas Giuseppe Terragni)
Pagal tarnybos pobūdį skiriama civilinė, kurios pareigūnai tarnybos metu turi teisę nedėvėti uniformos ir neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo arba gali jį panaudoti tik savo saugumui garantuoti (pvz., Didžiojoje Britanijoje – konstebliai, Jungtinėse Amerikos Valstijose – šerifai), ir karinė, arba sukarintoji, kurios pareigūnai yra uniformuoti ir turi teisę panaudoti ginklą bet kuriuo atveju (pvz., Italijoje – karabinieriai, Prancūzijoje – žandarmerija). Pagal administracinę priklausomybę skiriama valstybinė, arba federalinė (tiesiogiai pavaldi valstybės vadovaujančiai ar vykdomajai institucijai arba jos įgaliotai valstybės institucijai), regioninė (pavaldi valstybės stambaus administracinio vieneto vykdomoji institucijai), specialioji (pavaldi pavienei valstybės viešojo administravimo institucijai ir turinti apibrėžtą kompetenciją), savivaldybės (pavaldi savivaldybės atstovaujamai institucijai), žinybinė (pavaldi valstybės viešojo administravimo pavienei institucijai ar privačiai tarnybai), tarptautinė (veikianti tarptautinės sutarties pagrindu toje sutartyje numatytoje teritorijoje ir kompetencijos ribose, pvz., Interpolas, Europolas) policija.
Valstybinės policijos skirstymas
Valstybinė, arba federalinė, policija skiriama į kriminalinę (tiria nusikaltimus žmogui, jo turtui ar gyvybei), valstybės saugumo (tiria nusikaltimus valstybei ir jos institucijoms), pasienio (saugo valstybės fizines sienas), jūrų (saugo valstybės jūrines sienas), oro (saugo valstybės oro sienas, kontroliuoja oro erdvę), muitų (saugo šalies ekonomines sienas), slaptąją (tiria ypatingus nusikaltimus valstybei), ginkluotąją (malšina masinius maištus), antiteroristinę (specialiai parengta, turinti ypatingą techniką ginkluota komanda, pasitelkiama tik išskirtiniais atvejais).
raitosios policijos pareigūnai Dohoje (Kataras)
Regioninės policijos skirstymas
Regioninė policija dar skirstoma į valstijos ar regiono administracijos kelių (prižiūri tvarką valstybiniuose keliuose), gaisrų (tiria gaisrų priežastis) ir kita. Specialioji policija gali būti karo (prižiūri viešąją tvarką uždaruose kariniuose daliniuose, tiria kriminalinius nusikaltimus kariuomenėje), veterinarinė (kontroliuoja į valstybę įvežamų ar iš jos išvežamų gyvūnų epizootinę būklę ir iš jų pagamintų maisto produktų kokybę).
Savivaldybės policija skiriama į viešosios tvarkos (palaiko viešąją tvarką gatvėse, savivaldybės teritorijos kitose viešose vietose, kai kuriose šalyse – ir keliuose, tiria viešosios tvarkos pažeidimus), dorovės, arba papročių (prižiūri visuotinai priimtų doros ir etikos normų laikymąsi), automobilių stovėjimo (prižiūri transporto priemonių statymą didžiųjų miestų gatvėse, turi teisę išvežti ne vietoje arba nesilaikant nustatytų taisyklių pastatytus automobilius; kaip atskira institucija veikia tik Jungtinėse Amerikos Valstijose).
Žinybinės policijos skirstymas
Žinybinė policija skiriama į mokesčių, arba ekonominę (dažniausiai pavaldi finansų ministerijai ar atitinkamai institucijai, prižiūri valstybės ar savivaldybės nustatytų mokesčių mokėjimą, tiria finansinius nusikaltimus), geležinkelių (dažniausiai priklauso susisiekimo ministerijai ar atitinkamai institucijai, palaiko viešąją tvarką geležinkelių transporte, tiria tik smulkius nusikaltimus), kelių (dažniausiai priklauso vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamai institucijai, kontroliuoja automobilių kelių būklę, eismo sąlygas, reguliuoja transporto eismą, tiria kelių eismo įvykius), apsaugos (saugo gyventojų ar bendrovių turtą, bet neturi teisės tirti nusikaltimų), privačią kriminalinę tarnybą arba detektyvų biurus (kai kuriose šalyse gali veikti pagal verslo licenciją, tiria bet kokius nusikaltimus pagal suinteresuotų asmenų prašymus). Kai kurios musulmoniškos valstybės (pvz., Saudo Arabija) turi religinę policiją, kuri prižiūri šariato laikymąsi.
Kai kuriose valstybėse (Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitose) veikia policijos atitikmuo – milicija.
Atsiradimas ir raida
Specialios viešosios tvarkos priežiūros institucijos atsirado senovės Graikijoje (policijos funkcijas atlikdavo vergai) ir Romoje (policijos funkcijas atlikdavo kariuomenė ir samdomi tvarkos prižiūrėtojai). Senovės Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje įstatymų laikymąsi prižiūrėjo prefektus atitinkantys pareigūnai, kai kurie jų tyrė nusikaltimus. 12 amžiuje Ispanijoje ėmė kurtis vadinamosios savanoriškos brolijos, kurios kovojo su nusikaltėlių grupuotėmis, saugojo kelius ir viešąją tvarką. Viduriniais amžiais Anglijoje viešąją tvarką prižiūrėjo kilmingųjų samdomi konstebliai.
1566 Rio de Žaneire buvo pasamdytas pirmasis Pietų Amerikoje nusikaltimų tyrėjas. Pirmąsias šiuolaikinę policijos sampratą atitinkančias pajėgas – policijos generalinio leitenanto biurą – 1667 Paryžiuje įkūrė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. Biure dirbo policijos komisarai, vėliau – inspektoriai, seržantai. 1829 jie pirmieji ėmė dėvėti policininkų uniformas. Šiaurės Amerikoje šerifų ir konsteblių biurai ėmė kurtis 17 a. viduryje. Pirmą kartą viešosios tvarkos priežiūros institucijos oficialiai įteisintos 1789 Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, kad žmogaus ir piliečio teises garantuoja viešosios pajėgos, šios pajėgos yra steigiamos visų naudai ir jas galima panaudoti tik tam, kam jos yra skirtos.
2271