poliesteriai

polièsteriai (gr. polys – didelis, gausus + vok. Ester < Es(sig) – actas + (Ä)ther – eteris), heterograndiniai polimerai, kurių pagrindinėje grandinėje yra periodiškai pasikartojančių –COO grupių. Svarbiausi linijiniai poliesteriai, kurių bendrosios formulės –(–CO–R–COO–R₁–O–)–_n ir –(–RCOO–)–_n; čia R ir R₁ – organiniai radikalai. Pagal R skiriami alifatiniai (jie būna sotieji ir nesotieji), pvz., poliheksametilenadipatas, ir aromatiniai poliesteriai, pvz., polietilentereftalatas. Klampūs skysčiai arba kietos medžiagos. Tankis 900–1500 kg/m³. Poliesteriai yra dielektrikai. Alifatiniai poliesteriai gerai tirpsta chlorintuose angliavandeniliuose, dioksane, acetone, etilacetate, dauguma aromatinių poliesterių – krezoliuose, chloroforme, tetrachloretane, nitrobenzene, netirpsta vandenyje. Nesotieji poliesteriai homopolimerizuojasi, kopolimerizuojasi su vinilo monomerais ir oligomerais. Poliesteriai gaunami α‑hidroksikarboksirūgščių, ω‑hidroksikarboksirūgščių homopolimerizacija, laktonų polimerizacija, dikarboksirūgščių, jų esterių arba anhidridų, chloranhidridų ir dihidroksilių alkoholių heteropolikondensacija. Sintezei naudojamos gintaro, adipo, maleino, ftalio, tereftalio rūgštys, jų esteriai arba anhidridai, etandiolis, butandiolis, glicerolis, eritritolis, kiti daugiahidroksiliai alkoholiai. Iš poliesterių dažniausiai naudojama polietilentereftalatas, polibutilentereftalatas, alkidinės dervos, polikarbonatai, poliarilatai, polialkilenglikolmaleinatai ir polialkilenglikolfumaratai. Iš jų gaminamos plėvelės, pluoštas, lakai, dažai, organinis stiklas, kompozicinės medžiagos, mažamolekuliai poliesteriai naudojami kaip plastifikatoriai, t. p. poliuretanams gaminti.