polietilenoksidas

polietilenoksdas, polioksietilènas, etileno oksido heterograndinis polimeras. Bendroji formulė –(–OCH₂CH₂–)–_n. Mažamolekulio (dar vadinamas polietilenglikoliu) molekulinė masė 200–40 000, stambiamolekulio – nuo 100 tūkst. iki 10 mln. Polietilenoksidai būna klampaus skysčio (molekulinė masė 400), į vašką panašios medžiagos (molekulinė masė 400–2000) arba kristalinio termoplastinio polimero (molekulinė masė daugiau kaip 2000, lydymosi temperatūra 65–72 °C) pavidalo. Tirpsta vandenyje ir daugelyje organinių tirpiklių, netirpsta alkanuose, etilenglikolyje, glicerolyje. Polietilenoksidani veikiant ličio organiniais junginiais, peroksidais arba halogenais (aukštesnėje negu 310 °C temperatūroje) pakinta jo struktūra. Polietilenoksidai sudaro kompleksinius junginius su gyvsidabrio chloridu, šarminių ir šarminių žemių metalų druskomis, tiokarbamidu, kai kuriais polimerais, pvz., su poliakrilo rūgštimi. Mažamolekulis polietilenoksidas gaunamas anijonine oksido polimerizacija (iniciatorius etilenglikolio ir natrio arba kalio hidroksido mišinys), stambiamolekulis – etileno oksido suspensinės anijoninės polimerizacijos būdu. Mažamolekulis polietilenoksidas naudojamas kaip rišiklis arba tirštiklis farmacijoje, kosmetikoje, antistatikas ir minkštiklis tekstilės pramonėje, hidrauliniams skysčiams ir aerozolinėms kompozicijoms gaminti, yra paviršinio aktyvumo medžiagų sudedamoji dalis, t. p. poliuretanų sintezėje. Stambiamolekulis polietilenoksidas naudojamas kaip flokuliantas ir koaguliantas rūdoms sodrinti, nuosėdoms atskirti, t. p. naftos gavyboje (mažina hidrodinaminį pasipriešinimą), iš jo plėvelės gaminama pakuotė.