poligènai (poli… + genas), adityveji gènai (lot. additivus – pridėtinis, gaunamas sudėties būdu), genai, kurie lemia tą patį požymį ir jų pasireiškimas sumuojasi. Sumavimosi reiškinys vadinamas polimerija. Poligenai dažniausiai lemia kiekybinius požymius, kuriuos galima išreikšti matavimo vienetais. Kai kuriais atvejais poligenų skaičius nedidelis, bet paprastai kiekybinius požymius lemia šimtai ir net tūkstančiai genų, nes nustatyta, kad poligenai nesudaro atskiros genų grupės. Dažniausiai poligenai yra aleliai, kurie nuo kitų to paties geno alelių skiriasi tuo, kad lemia kiekybinius požymius, tad poligenas gali būti bet kurio geno alelis. Dažniausiai esant dideliam poligenų skaičiui, jų įtaka bendram kiekybinio požymio fenotipui būna maža, bet nevienoda. Gali būti geno mutacijų, kurios labai stipriai veikia kiekybinį požymį, pvz., ir vieno augimo hormonų sintezės geno mutacija gali lemti mažą ūgį. Vieno poligeno teigiamas poveikis gali neutralizuoti kito poligeno neigiamą poveikį. Sumuojasi tiek teigiamas, tiek neigiamas poligenų poveikis kiekybiniam požymiui. Poligeno raiška labai priklauso nuo aplinkos veiksnių (temperatūros, mitybos ir kitų). Kai kuriems poligenams pasireikšti būtina tam tikra jų slenkstinė dozė. Tai ypač būdinga žmogaus ligoms, kurias sukelia daug veiksnių (pvz., hipertonijai, aterosklerozei, širdies ligoms ir kitoms). Jas lemiančių genų veikla t. p. sumuojasi, bet liga pasireiškia tik kai genotipe yra pasiekiama tam tikra slenkstinė dozė. Dėl aplinkos veiksnių slenkstis gali pasislinkti viena ar kita kryptimi. 1908 poligenus atrado H. Nilssonas–Ehle (Švedija).
3163