poliglotas

poliglòtas (gr. polyglōttos < poli… + glōtta – kalba), asmuo, mokantis daug kalbų. Kelių ar daugelio kalbų mokėjimas – poliglosija – įgyjama išsimokslinimu ir gebėjimais. Žymiausi pasaulio poliglotai – italų kardinolas G. G. Mezzofanti (1774–1849, gerai mokėjo 38 kalbas, nors niekada neišvyko iš Italijos), lenkų inžinierius A. Grabowskis (1857–1921, vienas esperanto poezijos pradininkų, mokėjo apie 20–30 kalbų), vengrų orientalistas Á. Vámbéry (1832–1913), vokiečių archeologas H. Schliemannas, esperanto kūrėjas L. L. Zamenhofas, popiežius Jonas Paulius II (laisvai kalbėjo 8–11 kalbomis), mokytojas iš Liberijos Z. Y. Fazahas (g. 1954, moka apie 58 kalbas), G. Sauerweinas (mokėjo apie 50 kalbų) ir kiti. Daugelį kalbų mokėjo A. Poška, V. Sirtautas, J. Strolia, D. Urbas, J. Užpurvis ir kiti.