polikarbonatai
polikarbonãtai, anglies rūgšties ir dihidroksilių alkoholių arba difenolių poliesteriai; termoplastiniai polimerai. Bendroji formulė –(–ORO–C(O)–)–n; čia R – aromatinis arba alifatinis radikalas. Praktinę reikšmę turi tik aromatiniai polikarbonatai. Balkšvi arba bespalviai, gerų optinių savybių. Tankis 1200 kg/m3. Sunkiai dega, atsparūs atmosferos, vandens, šilumos poveikiui. Labai atsparūs smūgiams, pakitus aplinkos sąlygoms polikarbonatų gaminiai išlaiko formą ir matmenis (net –190 °C temperatūroje išlieka elastingi, smūginių apkrovų veikiami nedūžta). Daugelis polikarbonatų fizikinių, mechaninių savybių yra geresnės negu kitų termoplastikų. Pakaitinti iki 310–320 °C lydosi, 400 °C pradeda skilti. Tirpsta chlorangliavandeniliuose, piridine, dimetilformamide, dioksane, chlorbenzene, netirpsta vandenyje, alkoholiuose, alkanuose, eteriuose, acetone. Pramonėje gaunami heteropolikondensacijos būdu iš bisfenolio A ir difenilkarbonato arba iš bisfenolio A ir fosgeno. Polikarbonatai kaip konstrukcinė medžiaga naudojami aviacijos pramonėje, mašinų gamyboje, elektronikoje ir elektrotechnikoje, buitinėje technikoje ir medicinoje. Iš jų daromos plėvelės, liejami kompaktiniai diskai, gaminami apsauginiai akiniai, chirurginiai instrumentai, optiniai lęšiai, automobilių lempų stiklai, dantračiai, įvorės. Polikarbonatų lakštai naudojami sporto salėms ir šiltnamiams stiklinti, daugiasluoksniam stiklui (tripleksui) gaminti.