Polikárpas Smirniẽtis (Polykarpos Smyrnēs) apie 70 apie 156Smirna (dabar İzmir), Smirnos vyskupas. Šventasis (šventė – vasario 23), kankinys. Apaštališkasis Tėvas. Kilęs iš Mažosios Azijos krikščioniškos graikų šeimos. Apaštalų mokinys. Apaštalo šv. Jono paskirtas Smirnos vyskupu. Siekdamas užkirsti kelią gresiančiam Bažnyčios skilimui dėl Mažojoje Azijoje ir Romoje skirtingu laiku švenčiamų Velykų apie 155 lankėsi pas popiežių Anicetą. Laiške filipiečiams (apie 107; išlikęs jo lotyniškas vertimas) pabrėžė Bažnyčią esant Kristaus kūnu, priminė mokymą apie mirtį ir prisikėlimą, ragino laikytis teisingo tikėjimo, gynė jį nuo gnostikų, doketistų, Markiono klaidatikystės, nurodė būtinybę paklusti presbiteriams ir diakonams, Bažnyčios narius ragino padėti vieni kitiems išvengti klaidų. Laiškas svarbus dėl to, kad patvirtina Ignoto Antiochiečio laiškų autentiškumą (mini, kad siunčia tų laiškų nuorašus), supažindina su 2 a. pr. Kr. kristologijos ir moralės mokymu, Bažnyčios struktūra, diakonų ir presbiterių pareigomis. Išlikusiame Polikarpo Smirniečio kankinystės aprašyme Šv. Polikarpo kankinystė (seniausias autentiškas krikščioniškos kankinystės aprašymas) teigiama, kad Polikarpas Smirnietis buvo sudegintas už tai, kad atsisakė vykdyti Romos prokonsulo reikalavimą prakeikti Jėzų Kristų.
908