polikondensacija

polikondensãcija (gr. polys – didelis, gausus + lot. condensatio – sutirštinimas), polimerų sintezės būdas; cheminė reakcija, kuriai vykstant iš monomerų susidaro makromolekulės ir išsiskiria mažos molekulinės masės junginiai. Pagal reakcijos pobūdį skiriama pusiausviroji ir nepusiausviroji, pagal funkcinių grupių skaičių monomeruose – dvifunkcinių ir daugiafunkcinių monomerų polikondensacija. Dvifunkciniai monomerai į grandines gali jungtis homopolikondensacijos (tarpusavyje reaguoja vieno tipo monomero molekulių funkcinės grupės), heteropolikondensacijos (į makromolekules jungiasi skirtingos cheminės sudėties monomerai) ir kopolikondensacijos (susidaro nereguliarios sudėties makromolekulės, kuriose yra visų reakcijos mišinio monomerų liekanų) būdu. Vykstant pusiausvirajai polikondensacijai atvirkštinės reakcijos greitis palyginti su tiesioginės reakcijos greičiu yra didelis, susidariusio polimero savybės priklauso nuo reakcijos pusiausvyros konstantos K_p, reakcijos baigties laipsnio ir šalutinių reakcijų, pvz., ciklizacijos, hidrolizės, acidolizės, alkoholizės, greičio. Pusiausvirosios polikondensacijos K_p < 10³, aktyvacijos energija 80–17 kJ/mol. Jei vykstant nepusiausvirajai, arba negrįžtamajai, polikondensacijai reaguoja dvi funkcines grupes turintys monomerai, susidaro makromolekulė ir nereaktyvus mažos molekulinės masės junginys (pvz., natrio chloridas). Jei reaguoja daugiafunkciniai monomerai, susidaro tinklinės makromolekulės. Nepusiausvirosios polikondensacijos K_p > 10³, aktyvacijos energija 8–40 kJ/molekulinė polikondensacija vykdoma lydale (pradinės medžiagos kaitinamos temperatūroje apie 10–20 °C aukštesnėje negu gaunamo polimero minkštėjimo temperatūra) ir tirpale (monomerai yra ištirpinti tirpiklyje). Polikondensacijos būdu gaunami poliesteriai, alkidinės, fenolformaldehidinės, karbamidformaldehidinės, melaminformaldehidinės dervos, polikarbonatai, daugelis poliamidų, kai kurie polisiloksanai.