polimeranaloginiai kitimai

polimeranalòginiai kitmai, makromolekulių ir mažamolekulių medžiagų cheminės reakcijos, kurių metu nesikeičia polimerizacijos laipsnis. Prie polimeranaloginių kitimų reakcijų priskiriamos įvairios pakaitų reakcijos, pvz., poliolefinų halogeninimas, poliakrilatų hidrolizė. Polimeranaloginių kitimų kinetika priklauso nuo specifinių veiksnių (kaimyninių grandžių sąveikos, elektrostatinių ir tarpmolekulinių reiškinių), kuriuos lemia ilga polimerinio reagento grandinė. Praskiestuose tirpaluose terpės sudėtis polimerinio raizginėlio viduje dėl solvatacijos, sorbcijos ir didelės polimero grandžių vietinės koncentracijos skiriasi nuo visos tirpalo sudėties. Dėl šios priežasties t. p. skiriasi polimerų ir jų mažamolekulių analogų funkcinių grupių reaktingumas. Per polimeranaloginį kitimą gali susidaryti atitinkamiems modeliniams junginiams nebūdingų struktūrų. Tokiais atvejais polimeranaloginis kitimas dažniausiai vyksta ne iki galo. Polimeranaloginiai kitimai naudojami tiek cheminiam modifikavimui, tiek polimerų sintezei (pvz., polivinilchloridui gauti), t. p. tokiems polimerams, kuriuos sunku arba neįmanoma susintetinti kitais būdais (pvz., polivinilo alkoholio), gauti, polimerų savybėms (dažant, tirpinant) keisti, pvz., hidrofiliniai polimerai gali tapti hidrofobiniais.