polimerãzinė grandninė reãkcija, PGR (angl. polymerase chain reaction, PCR), deoksiribonukleorūgšties (DNR) fragmentų padauginimo metodas naudojant in vitro termostabilią DNR polimerazę ir kartojant temperatūrinį ciklą. Ciklo metu matrica – dvigrandė dauginamoji DNR, turinti iš abiejų galų pradmenis, yra denatūruojama, kad jos abi grandinės atsiskirtų. Renatūracijos metu prie matricos DNR grandinių komplementarių sričių prisijungia viengrandžiai oligodeoksiribonukleotidai (pradmenys). Pradmenį ilgina termostabili DNR polimerazė, sintetindama matricai komplementarią DNR. Kartojant ciklą dešimtis kartų nedidelį pradinį DNR matricos kiekį galima padauginti milijonus kartų. Polimerazinė grandininė reakcija yra naudojama genų klonavimui ir analizei, genų modifikacijai. Taikoma medicinoje vėžiui, infekcinėms ligoms diagnozuoti (nustatoma virusinė ir bakterinė DNR sergant AIDS, hepatitu, tuberkulioze), savitajai DNR identifikuoti (audinių suderinamumo komplekso nustatymas transplantacijai, tėvystės testai, žmonių, kitų organizmų identifikavimas). Polimerazinę grandininę reakciją galima atlikti in situ – ląstelių kultūroje, audinyje. Polimerazinė grandininė reakcija t. p. taikoma paleontologijoje ir archeologijoje. Padauginus archeologinių iškasenų DNR pavyzdžius galima palyginti senovės ir šiuolaikinio žmogaus DNR. Polimerazinę grandininę reakciją 1983 išrado K. B. Mullisas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
3060
PGR; PCR