polietileno plėvelė
polimèrinė plėvẽlė, plėvelė, gaminama iš gamtinių, dirbtinių arba sintetinių polimerų. Storis nuo kelių mikrometrų iki 0,25 mm. Kuo didesnis polimero kohezinis patvarumas klampiatakėje būsenoje, tuo plonesnę plėvelę galima pagaminti. Polimerinės plėvelės žaliava – termoplastinio polimero (polietilentereftalato, polietileno, polipropileno ir kito) lydalas, polimero (pvz., celiuliozės esterio) tirpalas arba polimero ir plastiklio termoplastinė kompozicija (plastifikuotas polivinilchloridas arba termoplastinis krakmolas). Praktinę reikšmę turi daugiasluoksnė polimerinė plėvelė, sudaryta iš kelių skirtingos kilmės monosluoksnių (vienas iš jų gali būti folija, audinys, popierius). Pagal gavimo būdą ir technologiją skiriama neorientuotoji (izotropinė) ir orientuotoji polimerinė plėvelė.
Iš polimero lydalo arba termoplastinės kompozicijos ekstruzijos būdu daroma vientisa begalinio ilgio juosta, kuri tempiama išilgine ir (arba) skersine kryptimi (ekstruderio galvutė plyšinė) arba suslėgtu oru išpučiama polimerinės plėvelės rankovė (ekstruderio galvutė žiedinė). Gaminant polimerinę plėvelę iš polimero tirpalo jis pro akutę išspaudžiamas ant judančios juostos ar būgno (sausasis formavimas). Iš tirpalo formuojamos polimerinės plėvelės struktūra ir savybės priklauso nuo tirpiklio garavimo greičio, tirpalo sudėties ir temperatūros. Polimerinė plėvelė dažniausiai plastifikuojama, po to džiovinama. Iš plastifikuoto polivinilchlorido polimerinė plėvelė gaminama kalandravimo būdu. Naudojama hidroizoliacijai ir puošybai statyboje, elektros izoliacijai ir pakavimui (t. p. ir maisto produktų), ja dengiami šiltnamiai ir dirva, laminuojama poligrafijos produkcija. Maisto produktų pakuotės polimerinėje plėvelėje nėra sveikatai kenksmingų technologinių priedų, ji ne tik apsaugo maistą nuo aplinkos poveikio, bet ir sudaro terpę, saugančią maistą nuo patogeninių mikroorganizmų. Dažniausiai naudojamos termoplastikų polietilentereftalato, polietileno, polipropileno polimerinės plėvelės gamtoje išlieka nesuirusios dešimtmečius. Sukurtos ir gaminamos polimerinės plėvelės, kurių sudėtyje yra biologiškai skaidžių polimerų arba fotosensibilizatorių. Tokių plėvelių žaliava yra gamtiniai polisacharidai, daugiausia krakmolas. Iš krakmolo arba krakmolingų medžiagų gaunama termoplastinė polipienorūgštis, iš jos – biologiškai skaidi polimerinė plėvelė, kurios mechaninės savybės panašios į sintetinės polimerinė plėvelės.
Pirmą kartą polimerinė plėvelė iš sintetinio polimero pagaminta 1946 Jungtinėse Amerikos Valstijose (polietileno plėvelė).
1