polimetakrilatai

polimetakrilãtai (poli… + metakrilatai), metakrilo rūgšties esterių polimerai. Bendroji formulė –(–CH₂C(CH₃)(COOR)–)–_n; čia R – alkilas. Svarbiausi poli‑n‑alkilmetakrilatai yra kietos, skaidrios (R–C₁–C₃), elastingos (R–C₂–C₁₄) arba trapios, neskaidrios (R > C₁₄) medžiagos. Polimetakrilatų stiklėjimo temperatūra aukštesnė negu poliakrilatų (turinčių tokius pat R). Mechaninės savybės, tankis, stiprumas, kietumas, stiklėjimo temperatūra didėjant R nuo C₁ iki C₁₀ mažėja, elastingumas didėja. Polimetakrilatai tirpsta esteriuose, t. p. ir savo monomeruose, chloralkanuose ir chlorarenuose, poli‑n‑alkilmetakrilatai (R–C₁–C₆) dar tirpsta ir acetone, netirpsta vandenyje. Atsparūs praskiestiems rūgščių ir hidroksidų tirpalams, šviesai, deguonies poveikiui. Koncentruotos sieros ir azoto rūgštys polimetakrilatus ardo. 200–250 °C temperatūroje polimetakrilatai depolimerizuojasi. Veikiami γ spinduliuotės poli‑n‑alkilmetakrilatai, kurių R < C₆, t. p. depolimerizuojasi, jei R > C₆, sudaro gelius (susisiuva šoninės grandys). Gaunami radikalinės polimerizacijos būdu bloke, emulsijoje arba suspensijoje, rečiau tirpale. Polimetakrilatai naudojami organiniam stiklui, dantų protezams, kontaktiniams lęšiams, t. p. klijams, lakams gaminti.