polimètrija (gr. polys – didelis, gausus + metras), eilėdaroje kelių metrų derinimas tame pačiame eiliuotame kūrinyje. Būdinga stambiems lyriniams kūriniams – eiliuotiems romanams, poemoms, baladėms, rečiau – eilėraščiams. Polimetrija paprastai žymi temų, emocijų, požiūrio taško kaitą arba kūrinio užsklandą. Pvz., dažna polimetrija J. W. Goethe’s kūrinyje Faustas, A. Bloko, N. Nekrasovo poemose, Maironio, B. Sruogos, E. Mieželaičio eilėraščiuose. Polimetrijai priešinga monometrija.
3141