Polinekas (Polyneikēs), graikų mitologijoje – Tebų valdovo Edipo ir Jokastės sūnus, Eteoklio ir Antigonės brolis. Pasak seniausios versijos, išlikusios epinėje poemoje Tebietė, po Edipo demaskavimo sūnūs prarado pagarbą jam. Kartą Polineikas padavė tėvui vyną auksinėje Lajaus taurėje, tuo primindamas Edipui jo nusikaltimą. Kitą kartą broliai nusiuntė Edipui nepadorų aukojamos mėsos gabalą. Euripidas tai dar papildė pasakojimu, jog sūnūs įkalino Edipą pilies požemiuose, kad žmonės pamirštų gėdingą jų gimimo istoriją. Įpykęs Edipas du kartus prakeikė sūnus, palinkėjęs jiems dalytis palikimą su ginklu rankoje, kol užmuš vienas kitą. Todėl Polineikas susitarė su Eteokliu, kad valdys Tebus pakaitomis, tačiau vyresnysis brolis Eteoklis neperleido Polineikui sosto ir išvarė jį iš Tebų. Anot kitos versijos, Polineikas buvo vyresnis ir savo valdymo metu išvarė ar bent netrukdė išvaryti iš Tebų Edipą, paskui jį patį išvarė Eteoklis. Polineikas apsistojo Arge pas Adrastą. Brangiomis dovanomis jis prisiviliojo jo dukterį, vedė ją (pasak kitos versijos, Adrastas ją išleido už Polineiko) ir įtikino uošvį surengti karo žygį prieš Tebus, kad atgautų prarastą valdžią.
Polineiką kaip karo prieš gimtąjį Tebų miestą iniciatorių vaizduoja Aischilas ir Sofoklis (Polineiko vardas reiškia ieškantis neapykantos: gr. poli – daug + gr. netkos – neapykanta, keiksmai). Euripido tragedijoje Finikietės Polineikas yra neteisybės auka, priversta naudoti jėgą; dvikovoje ties apsuptų Tebų siena žūva abu broliai. Tebiečiams buvo uždrausta palaidoti Polineiko kūną – už tai grėsė mirties bausmė, pasipriešinti Kreonto įsakymui išdrįso Antigonė.