polineziečiai

Polinezijos kultūros centras (Laie, Oahu sala Havajuose, Jungtinės Amerikos Valstijos)

tradicinis maorių gyvenamasis namas (netoli Rotorua, Plenty įlankos regionas, Naujoji Zelandija)

Polinezijos kultūros centre pristatomi samojiečių šokiai (Laie, Oahu sala Havajuose, Jungtinės Amerikos Valstijos)

polineziẽčiai, Okeanijos genčių grupė. Jai priklauso futunai, mangarevai, manihikai, maoriai, niujai, paumotu, pukapuka, rakahangai, rapai, rapanujiečiai, rarotongai, samojiečiai, tokelau, tongiečiai, tongareva, tikopijai, tuvalu, uvea ir kiti.

Gyvena Polinezijoje, Mikronezijos Kapingamarangi, Nukuoro atoluose ir kitur. Iš viso yra daugiau kaip 1,2 mln. polineziečių.

Kaba polineziečių kalbomis, t. p. anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Tikintieji – krikščionys, dalis polineziečių išsaugojo tradicinius tikėjimus.

Gyvensena

Tradiciniai verslai – žemdirbystė (bananai, batatai, cukranendrės, dioskorėjos, duonmedžiai, kolokasijos), žvejyba, gyvulininkystė (kiaulės), paukštininkystė, amatai (medžio, akmens raižymas), laivų statyba. 21 a. pradžioje polineziečiai verčiasi plantacine žemdirbyste, dirba kasybos pramonėje.

Tradicinis būstas – namas pintų demblių sienomis, dvišlaičiu šakų, žolių ir lapų stogu.

Tradiciniai drabužiai – sijonas iš žolių ir strėnjuostė. Paplitusios tatuiruotės.

Gausus folkloras (istoriniai ir genealoginiai padavimai, pasakos, mitai, dainos, patarlės).

Istorija

Polinezijos kolonizavimas prasidėjo antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje, 18 amžiuje suiro polineziečių pirminė gentinė bendruomenė. Havajiečiai, tongiečiai, tahitiečiai, samojiečiai turėjo sudėtingą rangų sistemą, etiketą. Diduomenė vartojo savitą vadinamąją vadų kalbą. Futunų, mangarevų, maorių, rapanujų, tikopijų, uvea visuomenė dalijosi į diduomenę ir bendruomenininkus. Aukščiausias konsolidacijos lygis – gentis. Genčių vadų valdžią ribojo tarybos. Pukapuka ir kai kurias kitas visuomenes valdė seniūnai ir šeimų vadai. Svarbius klausimus spręsdavo visi suaugusieji.

Tyrinėtojai išskiria polineziečių visuomenės socialinės raidos tris grupes: pirmosios grupės visuomenių dvasinė ir politinė valdžia buvo atskirtos, trečiosios ir iš dalies antrosios grupės vadai buvo ir žyniai. Vyravo patriarchalinė šeima. Giminystė bilateralinė.

Ikikolonijiniu laikotarpiu Tongos, Tahiti, Havajų, Samoa salose susikūrė ankstyvieji valstybiniai dariniai. 18–19 a. susidarė atskiros polineziečių gentys. Etninė konsolidacija Polinezijoje sustiprėjo susikūrus nepriklausomoms Vakarų Samoa, Tongos, Tuvalu valstybėms.

2271