polineziẽčių relgija ir mitològija atkuriama daugiausia iš folkloro.
Panteonas
Polineziečių mitus vienija aukščiausiųjų dievų panteonas. Jam priskiriama dangaus dievas-kūrėjas, jūros valdovas Tangaroa (Tangaloa, Tagaloa, Taaroa, Kanaloa; Havajuose laikomas chtonine dievybe), laukinių augalų, miškų, miško gyvūnų ir paukščių valdovas Tanė (jis įkūnija šviesą, saulę), žemdirbystės, taikos ir griaustinio dievas Rongė (Roo, Lonas), karo dievas Tū (Tu, Ku). Vėlesnės kilmės (kultai klostėsi nuo maždaug13 a.) laikomi dievai Tairis (garbinamas Havajuose), Makemakė (Velykų saloje), Ijas (Io; Naujojoje Zelandijoje), Oras (Oro, garbinamas Draugijos salose). Su pastarojo kultu kai kurie tyrinėtojai sieja Rytų Polinezijoje, manoma, egzistavusias slaptas vyrų grupuotes, o su jų veikla – dabartinę polineziečių mitų teatralizacijos tradiciją (daugelyje Polinezijos salų tradiciniai mitų siužetai ir motyvai perduodami giedotojų-pasakotojų arba šokėjų). Dievai, tikėta, valdo šviesą ir tamsą, sausrą ir vandenis, prisideda prie karo ir taikos.
Mitai
Išlikę mitinių pasakojimų apie dievų pasiuntinius ir atstovus (pvz., visų jūros gyvūnų ir žuvų valdovą Tinirau). Polineziečiams būdinga ir dvasių, mitinių protėvių, kultūtinių herojų, chtoninių būtybių (pvz., Firo ar Hiro Naujojoje Zelandijoje) garbinimas. Labai įtakingi buvo žyniai (pvz., Tahiti saloje jie sudarė savotiškas korporacijas), sakralizuoti genčių (tahitiečių, tongiečių) vadai. Tikėta, kad jie turi ypatingų galių, jų veikla sieta su tabu sistema. Kulto pastatas, manoma, galėjo būti statydinamas ir vienam dievui, jam tarnaudavo tam tikri žyniai (spėjama, kai kuriose gentyse būdavo ir žynės). Dievams buvo aukojama aukos (kai kurie tyrinėtojai mano, kad ir žmonių). Polinezijos salose yra išlikę šventyklų griuvėsių (pvz., laiptuotos piramidės tipo Mahaiatea šventyklos, datuojamos 18 a., Tahiti saloje).
Išlikęs mitas apie šalį (stebuklingą karalystę Vakarų Havaikį ar Avaikį), iš kurios kilę polineziečiai ir į kurią sugrįžtą kai kurių žmonių sielos, mitų apie pasaulio, žmonių, kultūros sukūrimą. Polineziečių mitų variantai įvairiose salose skiriasi (veikia kiti aukščiausieji dievai, nevienodos to paties dievo funkcijos ir kita). Kosmogoninio proceso pradžia Polinezijoje (išskyrus vakarinę jos dalį) siejama su pirmųjų dievų pora. Maorių mituose tai Rangis (dangus) ir Papa (žemė), kitų genčių – Atea (Vatea, Fatea, Uakea; erdvė) arba Te Tumu (vyriškasis pradas) ir žemės deivė, moteriškasis pradas Papa (ji dažniausiai siejama su vulkaninės kilmės salomis) arba Faahotu (Hahahotu, Hoohoku; ji siejama su koralų atolais). Yra mitų siužetų apie mirusiųjų šalį Po arba tuštumos, niekio šalį Korą, t. p. pirmapradį chaosą, kuris suvaldomas vykstant kosmogonijai. Mirties deivė (kai kuriuose variantuose dievas) Miru (Milu) valdo požemio pasaulį Po, čia, pasakojama, sielos dažniausia žūva. Polinezijos vakarinės dalies salose išlikę pasakojimų, kad tik vadų ir didvyrių sielos nukeliauja į vakarų šalį Putolą, kitose – kad sielos grįžta į Havaikį (Avaikį).
Paplitę mitai apie dangaus atskyrimą nuo žemės, erdvės tarp jų sukūrimą (pasak vieno siužetų, ši erdvė yra Atea dvasia). Pasakojama, kad dievai sukūrė pirmuosius žmones iš žemės, molio, kriauklių; yra ir siužetų apie iš kraujomaišos (dievo Tanės ir jo dukters) gimusius pirmuosius žmones. Kraujomaišos motyvas būdingas ir pasakojimams apie giminių pradininkus. Vakarų Polinezijoje paplitęs mitas apie žmonių kilmę iš žvėrių. Viename mitiniame siužetų sakoma, kad dangus sudarytas iš kelių sluoksnių. Jį ir požemio pasaulį jungia pasaulio medis, kuriuo keliaują dievai, mitų herojai ir mirusiųjų sielos. Paplitę pasakojimai apie mitinius didvyrius, pasižyminčius didžiule fizine jėga, savo tikslų dažnai pasiekiančius burtais, magija. Šiai kategorijai priskiriamas ciklas apie galiūną Tafakį (Tahakį) ir jo giminę. Mitų elementų yra istoriniuose pasakojimuose apie polineziečių apsigyvenimą įvairiose salose (į Naująją Zelandiją giminių pradininkai atvykę medžiodami, į Tahiti ir Havajus – siekdami išvengti šmeižto ir kitko), genčių kovas. Gausus mitų ciklas (kai kurie tyrinėtojai priskiria jį prie ciklų apie kultūrinius herojus) apie žynį, aukščiausiojo dievo Tangaroa brolį pusdievį Maui. Tongatapu saloje išlikęs akmeninis sakralinio pobūdžio megalitas (datuojamas 13 a.), jo pastatydinimas priskiriamas Maui. Mitai apie Maui glaudžiai susiję su ritualiniu kompleksu, aprėpiančiu toteminį, agrarinį ir įšventinimo aspektus. Toteminis aspektas atsiskleidžia mitų cikle apie Tinirau (jis atkeršija žyniui, sulaužiusiam tabu ir užmušusiam banginį).