pólinkis taupýti, vartotojų disponuojamųjų pajamų (atėmus mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas) dalis, kurią jie skiria taupymui.
Ekonomikos teorijoje skiriama vidutinis (visų vartotojų santaupų ir visų disponuojamųjų pajamų santykis) ir ribinis (santaupų pokyčio ir disponuojamųjų pajamų pokyčio santykis, kai disponuojamosios pajamos padidėja vienetu) polinkis taupyti.
Polinkio vartoti ir polinkio taupyti suma lygi vienetui. Polinkis taupyti didėja didėjant vartotojų pajamoms ir ekonominei gerovei, taip pat palūkanų normai (šiuo atveju vartotojai tikisi gauti iš santaupų daugiau pajamų ateityje ir taupymas jiems tampa patrauklesnis už vartojimą), mažėjant infliacijai. Polinkis taupyti priklauso ir nuo vartotojų gyvenimo būdo (išlaidumo ar taupumo), vidutinio amžiaus žmonių polinkis taupyti dažniausiai yra didesnis nei jaunimo ar pensininkų.