pólinkis vartóti, vartotojų disponuojamųjų pajamų (atėmus mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas) dalis, kurią jie išleidžia vartojimui.
Ekonomikos teorijoje skiriama vidutinis (visų vartojimo išlaidų ir visų disponuojamųjų pajamų santykis) ir ribinis (vartojimo išlaidų pokyčio ir disponuojamųjų pajamų pokyčio santykis, kai disponuojamosios pajamos padidėja vienetu) polinkis vartoti.
Pajamų dalį, kuri lieka atėmus vartojimo išlaidas, vartotojai skiria taupymui, todėl polinkio vartoti ir polinkio taupyti suma lygi vienetui.
Pagal J. M. Keyneso ekonomikos teoriją, didėjant vartotojų pajamoms ir ekonominei gerovei polinkis vartoti mažėja, nes patenkinus būtiniausius vartojimo poreikius vartojimas ima didėti lėčiau nei pajamos ir vis didesnė pajamų dalis sutaupoma. Kuo didesnis ribinis polinkis vartoti, tuo didesnė multiplikatoriaus reikšmė ir tuo labiau vartotojų pajamų padidėjimas didina visuminę paklausą ir BVP.