polinksnis

pólinksnis, postpozcija (post… + pozicija), nekaitomas žodis, einantis po daiktavardžių ar įvardžių formų ir padedantis išreikšti jų ryšius su kitų žodžių formomis. Bendrinėje lietuvių kalboje po kilmininko vartojami polinksniai: dėkà (pvz., Tavo dėka išsigelbėjau), dlei (Jo dėlei ir mes atėjome), liñk(ui) (Bėgau namų link). Tarmėse pasitaiko ir kitų polinksnių. Savo forma ir funkcija polinksniai dažniausiai atitinka prielinksnius, bet skiriasi vieta (prielinksnis vartojamas prieš linksniuojamąjį žodį). Anksčiau polinksnių buvo daugiau. Jiems prisijungus prie vardažodžių ir įvardžių linksnių susidarė postpoziciniai vietininkai (pvz., iliatyvas laukañ iš galininko + *na, aliatyvas namóp iš kilmininko + *pie), prieveiksmiai kodl, todl ir kiti (plg. dėl kõ, dėl tõ). Polinksniai nuo seno vartojami ir giminiškose kalbose (pvz., senovės graikų épi, lotynų gratis, vokiečių wegen, hinauf), jie būdingi ir kitų (pvz., finougrų, tiurkų) šeimų kalboms.

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorinė gramatika t. 1 Vilnius 1980; E. Fraenkel Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen Heidelberg 1929.

2352