poliomieltas (poliomyelitis; gr. polios – pilkas + myelos – nugaros smegenys), ūminė infekcinė virusinė liga. Sukėlėjas – pikornavirusų šeimos enterovirusų genties žmogaus enterovirusas C, turintis ribonukleorūgšties (RNR) grandinę ir baltyminę kapsidę. Pažeidžia nervų sistemą, virškinamojo trakto ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Lietuvoje paskutinis poliomielito protrūkis buvo 1955–58, vėliau registruoti pavieniai atvejai, nuo 1972 susirgimų nebenustatyta. Poliomielito virusas išnaikintas daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Azijos ir Afrikos šalis. 21 a. pradžioje daugiausia sergančiųjų yra Indijoje. Infekcijos šaltinis yra tik žmogus – sergantis poliomielitu arba viruso nešiotojas. Virusas perduodamas fekaliniu oraliniu, rečiau – oro lašeliniu būdu. Didžiausią sergančiųjų dalį sudaro ikimokyklinio amžiaus vaikai, suaugusieji serga kur kas rečiau. Inkubacijos laikotarpis dažniausia trunka 5–12 dienų. Dėl virškinamojo trakto gleivinės pažeidimo ima varginti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, kartais viduriavimas, būdinga trumpalaikis 2–4 dienų karščiavimas. Jei kitų ligos požymių neatsiranda, tokia poliomielito forma vadinama neparalyžine visceraline (vidurių). Persirgus ja įgyjamas stiprus imunitetas. Sergant kita neparalyžine (meningine) forma būdinga iki 1 savaitės karščiavimas, stiprus galvos skausmas, tiriant nustatoma meninginiai simptomai ir smegenų skysčio uždegiminiai pakitimai. Meninginės formos eiga gerybinė, pasveikstama per 2–3 savaites. Patekęs į nervų sistemą virusas dažniausia pažeidžia nugaros smegenų ir galvos smegenų kamieno motorinius branduolius, todėl atsiranda periferinio tipo (būdinga raumenų atrofija, susilpnėję sausgyslių refleksai) galūnių, dažniausia kojų, rečiau – rankų, kvėpavimo raumenų paralyžius; jutimas nesutrinka. Kojų pažeidimas yra asimetrinis, pirmiausia pažeidžiami šlaunies raumenys. Paralyžinis poliomielitas, rečiausia poliomielito forma, prasideda staigiu stipriu karščiavimu, galvos, ryklės, pilvo skausmu. Karščiavimui pasibaigus po 2–4 dienų kyla antroji karščiavimo banga, atsiranda raumenų skausmas, smegenų skysčio uždegiminių pokyčių. Paralyžius dažnai ištinka netikėtai, per keletą valandų, mažėjant temperatūrai arba tik jai sunormalėjus. Po kelių dienų prasideda atkuriamasis laikotarpis: pirmiausia išnyksta vėliausiai kilęs paralyžius, vėliausiai, bet nevisiškai, atsikuria galūnių, dažniausia kojų, raumenų jėga. Dėl vaikystėje persirgto paralyžinio poliomielito lėčiau auga pažeista galūnė, ji būna deformuota, atsiranda antrinių stuburo pakitimų. Sindromu po poliomielito yra vadinamas buvusios pažeistos galūnės greitesnis nuovargis, silpnumas ir skausmas, atsiradęs praėjus mažiausiai 15 metų po stabilizacijos ar pasveikimo. Liga diagnozuojama pagal jai būdingus klinikinius požymius, smegenų skysčio pakitimus, išskyrus virusą iš išmatų, kraujuje nustačius antikūnų titrų augimą per 2 savaites (vadinamaisiais poriniais titrais). Specifinio gydymo nėra. Vaistais mažinamas karščiavimas, skausmas, prasidėjus kvėpavimo ar šlapimo takų infekcijai skiriama antibiotikų, vitaminų. Atkuriamuoju laikotarpiu taikoma fizioterapija, kineziterapija, prireikus skiriamas ortopedinis gydymas. Profilaktinis vakcinavimas nuo poliomielito Lietuvoje įtrauktas į planinių skiepijimų kalendorių. Dažniausia taikoma mišri vakcinacija injekcine (inaktyvuota) ir geriamąja (gyva susilpninta) vakcina. Anksčiau skiepytiems keliautojams į endemines teritorijas prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
2695