poliptikas

polptikas (gr. polyptychos – susidedantis iš lentelių), vidurinių amžių Vakarų Europoje tėvoninio ar bažnytinio nekilnojamojo turto, valstybinių prievolių aprašas. Buvo poliptiko pavidalo (keli vienas su kitu sujungti lapai). Kilo iš vėlyvojo Romos laikotarpio kadastrų (mokesčių knygų). Dažniausiai poliptikas buvo dokumentas, patvirtinantis teisę į aprašytą turtą arba su juo susijusias prievoles. Skiriami dviejų tipų poliptikai: descriptio breve, kai išsamiai surašyti kaimai, pavaldinių vardai, mokesčių dydis ir kita, bei descriptio villarum, kai surašomi tik domenui priklausančių kaimų pavadinimai. Valdant frankų imperatoriui Karoliui Didžiajam iš poliptikų išsirutuliojo inventoriai.