polisacharidai

polisachardai (gr. polys – didelis, gausus + sakcharon < skr. śárkará – manai, grūdėtasis cukrus), angliavandeniai, susidedantys iš daugiau kaip 10 monosacharidų liekanų; didelės molekulinės masės gamtinės medžiagos. Bendroji formulė (C₆H₁₀O₅)_n. Molekulinė masė nuo kelių tūkstančių, pvz., inulino, iki kelių milijonų, pvz., glikogeno. Molekulės linijinės (pvz., celiuliozės) arba šakotos (pvz., krakmolo, glikogeno). Polisacharidai, kuriuos sudaro vienodų monosacharidų liekanos, vadinami homopolisacharidais (celiuliozė, chitinas, glikogenas, krakmolas), kuriuos sudaro skirtingų monosacharidų liekanos – heteropolisacharidais (hialurono rūgštis, glikoproteinai). Dauguma polisacharidų netirpsta vandenyje, atsparūs šarmų tirpalams. Veikiami rūgščių ir fermentų hidrolizuojasi – susidaro monosacharidai arba oligosacharidai. Polisacharidai, kurių molekulės susideda iš pentozių liekanų, vadinami pentozanais (pvz., arabanas, ksilanas), iš heksozių liekanų – heksozanais (pvz., galaktozanas, gliukozanas). Gaunami iš gamtinės žaliavos. Naudojami popieriui, kartonui, plastikams, dirbtiniam pluoštui, sprogstamosioms medžiagoms gauti, maisto, tekstilės pramonėje, kraujo plazmos pakaitalams gaminti. Polisacharidai yra biologiškai svarbios medžiagos.