polisèmija (poli… + gr. sēma – ženklas), žodžio daugiareikšmiškumas. Kalbos sistemoje vienareikšmių žodžių daug mažiau negu daugiareikšmių. Polisemija yra dėsningas kalbos sistemos reiškinys. Tuo pačiu žodžiu paprastai vadinami tarp savęs susiję dalykai: žodis, nelygu situacija ir kontekstas, tampa kažkuo kitu, bet jo reikšmių semantinis ryšys išlieka ir yra suvokiamas dėl bendrų prasminių komponentų. Daugiareikšmiai žodžiai vadinami onomatemomis. Skiriamos pagrindinės, mažiausiai priklausančios nuo konteksto, ir šalutinės (paprastai perkeltinės) žodžio reikšmės. Akademinis Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) nurodo net 86 žodžio eiti, 27 žodžio ausis, 23 žodžio akis reikšmes. Pvz.: pagrindinė akies reikšmė yra ‘regėjimo organas’, šalutinės – ‘mezginio kilpa’, ‘eketė’, ‘bulvės duobutė’, ‘toks kortų lošimas’ ir kitos.
923