polisindetònas (gr. polysyndeton), sintaksinė stiliaus figūra, paremta jungtukų ar juos atstojančių jungiamųjų žodžių gausiu kartojimu. Pvz.: Ir tas atvarė debesį, ir ėmė pilti lietų, / Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų, / Ir visą kaimą sujaukė, ir dūko be galvos, / Ir trankės klausinėdamas, kurios ji bus spalvos (H. Radauskas); Romantizmo tradicijai svarbiau žvelgti nuo kalno į mišką, į naktį, į gelmę, į paslaptingą žmogaus ir gamtos sąlytį (V. Daujotytė‑Pakerienė). Jungiamieji žodžiai sudaro ilgesnes pauzes tarp vienarūšių žodžių ar frazių, sulėtina kalbėjimą, logiškai pabrėžia kiekvieno vardijamo žodžio svarbą. Atvirkštinė figūra – asindetonas.
923