polistirenas
polistirènas (gr. polys – didelis, gausus + styrax – sakingas medis, sakai), poli(1‑feniletilènas), termoplastinis polimeras. Makromolekulės linijinės struktūros. Bespalvė skaidri, trapi medžiaga. Tankis 1050–1070 kg/m3. Brinellio kietis 150–160 MPa. Polistireno eksploatavimo temperatūra iki 75 °C. Atsparus vandeniui ir tepalams, kambario temperatūroje – koncentruotoms rūgštims ir šarmų tirpalams. Dielektrikas. Kaitinamas aukštesnėje negu 300 °C temperatūroje depolimerizuojasi. Tirpsta benzene ir jo dariniuose, kai kuriuose chlorangliavandeniliuose, esteriuose, ketonuose, netirpsta vandenyje, alifatiniuose angliavandeniliuose, alkoholiuose. Ore ultravioletinės spinduliuotės veikiamas pamažu sensta, oksiduojasi, geltonuoja. Koncentruota azoto ir ledinė acto rūgštys polistireną ardo.
Senėjimą stabdo stabilizatoriai, užpildai. Polistireno elastingumas didinamas maišant su elastomeru, polimerizuojant stireną, sumaišytą su elastomeru, arba kopolimerizuojant stireną su kitu monomeru (toks polistirenas vadinamas smūgiams atspariu). Gaunamas iš stireno radikalinės, katijoninės, anijoninės (ataktinis polistirenas) ir koordinacinės (izotaktinis polistirenas) polimerizacijos būdais. Perdirbamas formavimu ir ekstruzija. Lengvai dažomas, klijuojamas, suvirinamas. Naudojamas prietaisų ir aparatų korpusams, šaldytuvų detalėms, talpykloms, buteliams, vienkartinio naudojimo indams, baldams, žaislams, t. p. putplasčiui, plėvelei gaminti. Pirmasis susintetino 1839 Johannas Eduardas Simonas (Vokietija).