poltikos mókslai Lietuvojè
Politikos mokslai Lietuvoje iki 1990 metų
Lietuvoje politikos mokslų ištakų randama 18 a. pabaigoje Vilniaus universitete, kai Filosofijos fakultete dėstė Z. Modzelewskis, K. Pucilowskis, A. Boreysza. Politikos studijos Vilniaus universitete buvo grindžiamos Aristotelio, Cicerono, Tomo Akviniečio, vokiečių filosofo H. Lippso ir kitų teoretikų veikalais, metodologiniu požiūriu vyravo politinės filosofijos ir istorizmo metodai.
20 a. 3–4 dešimtmečiais politikos tyrimai buvo plėtojami Vilniuje ir Kaune. Vilniaus universitete veikė Politikos mokslų mokykla, 1930 įkurtas Rytų Europos tyrimų institutas (1940 panaikintas). Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus M. P. Römerio idėjos 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje įkurti Kaune Politikos mokslų mokyklą liko neįgyvendintos. Kai kurie Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai (K. Pakštas, S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, M. P. Römeris), greta kitų temų, analizavo ir tuometinės politikos problemas.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė valdžia įvedė centralizuotą ir ideologiškai kontroliuojamą socialinių ir politinių mokslų sistemą. Politikos mokslai Lietuvoje atgaivinti tik 1988. Lietuva pirmoji buvusioje Sovietų Sąjungoje pradėjo socialinių ir politinių mokslų reformą (politikos mokslai visoje buvusioje sovietinėje erdvėje politologijos terminu pavadinti pagal Lietuvos pavyzdį).
Politikos mokslai 20 a. pabaigoje–21 amžiuje
Šiuolaikiniuose Lietuvos politikos moksluose vyrauja 3 teoriniai metodai: istorinis aprašomasis, arba tradicinis, metodas, funkcionalizmo metodas ir sistemų teorijos bei biheivioristinės analizės metodas. Teoriniu ir metodologiniu atžvilgiu politikos tyrimų raidą Lietuvoje galima skirstyti į šiuos etapus: bendrų tyrimų tapatybių ir institucinių tyrimų formavimasis bei metodologinių tyrimų pagrindų perėmimas iš Vakarų mokslininkų (iki 1995); normatyviniai, aprašomieji (kokybiniai) ir atvejų tyrimai (iki 2000); laipsniškas perėjimas prie empirinių (kiekybinių) ir palyginamųjų politinių reiškinių tyrimo (nuo 2000).
Iki 1995 Lietuvos politikos tyrimuose vyravo šios temos: politikos mokslų (kaip disciplinos) objektas, demokratijos ir demokratizacijos procesai, demokratinės politinės kultūros ir politinių partijų raida, rinkimų ir politinės elgsenos analizė, Lietuvos ir Baltijos valstybių saugumo ir užsienio politika. 1996 atsirado dvi naujos tyrimų sritys – viešasis administravimas ir Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir NATO. Imta analizuoti Lietuvos visuomenės ir valstybės praktines (euroatlantinės integracijos, saugumo, demokratijos kokybės, pilietinės visuomenės raidos ir kitas) problemas.
1992 įkurta pirmoji Lietuvoje politikos mokslų institucija – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas; svarbiausios tyrimų kryptys – politikos teorijos studijos (A. Jokubaitis, A. Kulakauskas, E. Kūris, V. Radžvilas), tarptautinių santykių (A. Gricius, R. Lopata, E. Motieka, E. Nekrašas, V. Sirutavičius, N. Statkus) ir euroatlantinės integracijos (J. Čičinskas, V. Nakrošis, R. Vilpišauskas, G. Vitkus, D. Žėruolis), Lietuvos vidaus politikos ir palyginamoji demokratizacijos (L. Bielinis, A. Jankauskas, M. Jurkynas, A. Lukošaitis, J. Novagrockienė, A. Ramonaitė) analizė.
Politikos mokslų studijos ir tyrimai dar plėtojami Klaipėdos universitete, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, Kauno technologijos universitete, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos karo akademijoje. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas tiria tautinių mažumų ir etnopolitines problemas (N. Kasatkina, A. Prazauskas, A. Pukszto), nacionalinio ir tarptautinio saugumo bei žmogaus teisių (R. Jasiulevičienė), regioninės politikos (L. Mažylis) klausimus.
Kauno technologijos universiteto prioritetai – rinkimų ir politinių partijų (V. Morkevičius, A. Krupavičius, G. Žvaliauskas), viešosios politikos ir politikos diskurso (R. Baločkaitė, V. Morkevičius, A. Raipa, E. Vaidelytė) tyrimai. Klaipėdos universitete vyrauja politikos teorijos ir filosofijos (A. Bielskis, V. Laurėnas, K. Šerpetis, S. Šiliauskas), viešojo administravimo (V. Anuškevičius, A. Bučinskas, R. Riekašius) analizė. Mykolo Romerio universitete atliekami viešojo administravimo ir viešosios politikos tyrimai (A. Guogis, D. Janušauskienė, Š. Liekis, K. Masiulis, V. Paulikas, Ž. Židonis). Lietuvos karo akademija plėtoja nacionalinio saugumo politikos tyrimus (G. Miniotaitė, G. Vitkus, F. Žigaras).
Politikos mokslus plėtoja ir Lietuvos politologų asociacija (įkurta 1991). Kasmetės Lietuvos politologų asociacijos ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto konferencijos yra svarbus Lietuvos politologų diskusijų forumas. Nuo 1992 Lietuvos politologų asociacija, siekdama skatinti mokslininkų kūrybinį aktyvumą, kasmet rengia geriausios politikos mokslų publikacijos konkursą.
Knygos, mokslo žurnalai
Lietuvių autorių politikos mokslų svarbiausi veikalai: I. Matonytės Posovietinio elito labirintai, V. Laurėno Normalios politikos genezės atvejis. Lietuvos politinės sociologijos studija (abu 2001), V. Nakrošio ir R. Vilpišausko Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka (2002), K. Manioko Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą (2003), A. Krupavičiaus ir A. Lukošaičio Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida (2004), A. Jokubaičio Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas (2005), R. Lopatos Įkaito anatomija: Kaliningrado jubiliejaus byla (2006).
Politikos tyrimų rezultatai publikuojami žurnale Politologija (nuo 1989). Vytauto Didžiojo universitetas ir Užsienio reikalų ministerija leidžia specializuotą du kartus per metus išeinantį žurnalą Lithuanian Foreign Policy Review (nuo 2016, anglų kalba; 1998–2015 šį žurnalą leido Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Lietuvos karo akademija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Strateginių tyrimų centras – Lietuvos metinę strateginę apžvalgą (nuo 2003). Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Lietuvos politologų asociacija leido žurnalą Lithuanian Political Science Yearbook (leistas 2000–08).
Politikos tyrimų rezultatai t. p. skelbiami sociologinės krypties žurnaluose Filosofija. Sociologija, Sociologija. Mintis ir veiksmas, Socialiniai mokslai (leistas 1994–2004). Leidžiami viešojo administravimo krypties leidiniai Viešoji politika ir administravimas ir Viešasis administravimas (abu nuo 2002).
L: V. Pšibilskis Politikos mokslai ir studijos tarpukario Vilniuje / Politologija 1995 nr. 1(6); R. Plečkaitis Politikos mokslas senajame Vilniaus universitete / Politologija 2000 nr. 3(19).
177
-politologija Lietuvoje; -Lietuvos politologija; -Lietuvos politologai