poltinė ekonòmija Lietuvojè
Politinės ekonomijos mokslas Lietuvoje pradėtas plėtoti 16 amžiuje. Merkantilizmo ekonomines pažiūras Vilniaus universitete skelbė A. A. Olizarowskis, P. Skarga, A. Volanas. Fiziokratizmo idėjas plėtojo H. Stroynowskis, kurio iniciatyva 1803 įkurta bene pirmoji pasaulyje politinės ekonomijos katedra. 19 a. pradžioje J. Znoska dėstė A. Smitho ekonominę teoriją.
20 a. pradžioje Z. Angarietis marksistinės politinės ekonomijos idėjas bandė taikyti Lietuvos valstiečių socialistinėms perspektyvoms pagrįsti. A. Rimka ir P. Šalčius skelbė kooperacijos ir smulkaus valstiečių ūkio pastovumo politinės ekonomijos bei ribinio naudingumo idėjas.
SSRS okupacijos metais buvo reikšmingos Dz. Budrio, A. Buračo politinės ekonomijos istorijos ir metodologijos studijos, J. Čičinsko ir Č. E. Laduko politinės ekonomijos veikalai visuomeninės nuosavybės tema. Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista V. Juodeikos studija Didžioji iliuzija. Marksizmas teorijoje ir tikrovėje (2 t. 1978–1979) pateikia išsamų marksistinės teorijos ir praktikos įvertinimą liberalizmo požiūriu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasirodė P. Gylio publikacijos apie globalizacijos poveikį ekonominei sistemai (Ekonomika, antiekonomika ir globalizacija 2008), B. Melniko veikalai, apibendrinantys socialinių ekonominių transformacijų (Transformacijos 2002) ir ekonomikos modernizavimo procesų esmę (Ekonomikos modernizavimas, su kitais, 2007), Z. Lydekos rinkos ekonomikos metodologinių prielaidų apmąstymai (Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai 2001).