poltinė klãsė, santykinai nedidelė valstybės (ar kito politinio darinio, pavyzdžiui, Europos Sąjungos) gyventojų grupė, kuri intensyviai domisi politika, aktyviai joje dalyvauja ir iš kurios renkami valdžios atstovai. Politinės klasės sąvoka plačiai vartojama Pietų Europos ir Lotynų Amerikos šalyse, bet ne itin paplitusi Skandinavijoje, anglosaksiškose šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje, kur dažniau vartojama politikos elito sąvoka. Politinės klasės, arba valdančiosios klasės, sąvoką 19 amžiaus pabaigoje pirmasis ėmė vartoti italų politologas G. Mosca. Anot jo, valdantieji gali priklausyti skirtingoms politinėms partijoms ir dirbti skirtingose valstybinėse (viešosiose) institucijose, bet jie yra labai artimai susiję socialine kilme, ryšiais, išsilavinimu ir kita. Kad ir kokia būtų demokratinės valdžios institucijų sandara ir politinė konkurencija, valdantieji turi daug savo, kaip grupės (klasės), atsinaujinimo galimybių. G. Moscos teigimu, visuomenė visada yra pasidalijusi į politines klases (elitą) ir mases. Elitas turi ypatingų organizacinių įgūdžių, padedančių įgyti politinių galių moderniojoje biurokratinėje visuomenėje. Politinės klasės įsitvirtinimą palengvina tai, kad šiuolaikinėje politikoje svarbią įtaką turi įvairių sričių specialistai, o rinkimų kovoje visuomenės pasitikėjimą pelniusių politikų atsakomybė tampa labai ribota. Populizmo tradicija ir populistiniai judėjimai reikalauja didinti politinės klasės socialinį atvirumą ir politinę atsakomybę. Pavyzdžiui, 20 amžiaus pabaigoje kai kurios Jungtinių Amerikos Valstijų valstijos įvedė maksimalaus kadencijų skaičiaus principą, neleidžiantį renkamose politinėse institucijose (Senate ir Atstovų Rūmuose) be pertraukos išbūti daugiau nei 12 metų. Politinės klasės teoretikai, tęsdami vokiečių sociologo M. Weberio tradiciją, teigia, kad politikai tampa profesionalesniais, tai yra gyvena ne tik dėl politikos, kaip pašaukimo, bet ir iš politikos, kaip mokamo darbo. Atskirų šalių politinės klasės lyginamosiose studijose analizuojama politikos profesionalizacijos istoriniai procesai, profesionalių viešosios politikos institucijų sandara, politinės klasės dydis, tipiškos karjeros valdžioje kryptys, viešosios politikos specialistų atlygis (darbo užmokestis, socialinės garantijos, privilegijos), debatai apie galimas valdymo reformas.
politikos elitas; valdančioji klasė
1247