politinė teologija
poltinė teològija, viena socialiniių teologijų, analizuojanti religijos svarbą socialinėms politinėms struktūroms. Stoicizmo filosofijoje yra skiriama mitinė, prigimtinė ir politinė teologija. Iš pastarosios išsirutuliojo pirmoji krikščioniškosios politinės teologijos pakraipa, siekusi teologiškai pateisinti politines struktūras. Pagal antikinės romėnų valstybės modelį bizantiškoji teologija bandė įteisinti imperatoriaus valdžią: vienas Dievas – vienas imperatorius – vienas popiežius – viena Bažnyčia. Tokios politinės teologijos bruožų vėliau buvo Renesanso, prancūzų Restauracijos epochose, totalitarinių valstybių teorijose (bandymai pseudoteologiškai pagrįsti vado principą, Trečiajį reichą). Kita politinės teologijos pakraipa yra susijusi su vilties teologija. Pagrindinis bruožas – negatyvioji teologija, neigianti Dievo ribotumą ir netobulumą (lotynų kalba via negativa) ir pripažįstanti Dievą kaip begalinį ir tobulą slėpinį, nes politinė teologija analizuodama socialines problemas ir pripažindama gresiantį istorijos žlugimą, apie Dievą kalba vilties būti išgelbėtam kategorijomis bei teigia teodicėjos problemų neišsprendžiamumą, nes žmoniją ištikusios nelaimės ir kančios griauna religinį įsitikinimą tobulo Dievo egzistavimu. Būdinga kritiškas pasaulietinių ideologijų vertinimas, Bažnyčios prisitaikymo prie pasaulietinių struktūrų apmąstymas. Remiasi D. Bonhoefferio nereliginės krikščionybės idėjomis. Ši politinės teologijos pakraipa plėtojosi keliomis kryptimis – susiformavo išlaisvinimo teologija, kontekstinė teologija (teigia, kad teologinė refleksija ir ją pagrindžiantis apsisprendimas tikėti turi remtis tiksliai apibrėžtu socialiniu kultūriniu kontekstu). Politinės teologijos problemas nagrinėja kai kurios feministinės teologijos kryptys.
Politinės teologijos sąvoką pirmasis pavartojo vokiečių teologas J. B. Metzas (kn. Apie pasaulio teologiją / Zur Theologie der Welt 1969). Jis teigė, kad Bažnyčios uždavinys yra politikos kritika, o ne socialinio mokslo sistemos kūrimas. Svarbiausi atstovai: C. Schmittas, J. Moltmannas, D. Sölle, H. Gollwitzeris, J. B. Metzas.
J. Moltmann Politische Theologie – politische Ethik München–Mainz 1984.