poliuretanai
poliuretãnai (gr. polys – didelis, gausus + uron – šlapimas + aith(ēr) – eteris), heterograndininiai polimerai, kurių pagrindinėje grandinėje yra –HNCOO– grupių (H gali būti pakeistas vienvalente alifatine, aromatine arba RCO– grupėmis). Šių grupių skaičius priklauso nuo poliuretanų molekulinės masės, monomerų kilmės ir jų santykio. Be –HNCOO–, poliuretanų makromolekulėje būna ir kitų grupių, pvz., –NH2, H2NCONH–, OCN–. Poliuretanai, sudaryti iš linijinių arba tinklinių makromolekulių, yra klampūs skysčiai ir kietosios medžiagos.
Atsparūs praskiestoms rūgštims, tepalams, šviesai, deguoniui. Linijinių makromolekulių poliuretanai tirpsta fenolyje, krezolyje, koncentruotose sieros, skruzdžių rūgštyse, dimetilsulfokside, dimetilformamide. Tinklinių makromolekulių poliuretanai šiuose tirpikliuose brinksta ribotai. Jų savybes lemia ne tik monomerų sandara, bet ir susiuvimo laipsnis.
Poliuretanai gaunami izocianato grupių turintiems junginiams (dažniausiai 2,4‑ ir 2,6‑toluilendiizocianatams arba jų mišiniui, 4,4' difenilmetandiizocianatams, 1,5‑naftilendiizocianatams, heksametilendiizocianatams, poliizocianatams) reaguojant su dvi arba daugiau hidroksigrupių turinčiais junginiais (dioliais, oligodioliais, adipo, ftalio ir kitų dikarboksirūgščių ir etilendiolių, propilendiolių, butendiolių poliesteriais; nuo jų sandaros priklauso poliuretanų fizikinės ir mechaninės savybės): nOCN–R–NCO + nHO–R'–OH → –(–R–NHC(O)OR'–)–n; čia R – alkilenas, arilenas; R' – alkilenas. Linijinių makromolekulių poliuretanai gaunami, jei abu difunkciniai monomerai reaguoja ekvimoliniais santykiais, tinklinių makromolekulių poliuretanai – jei vienas iš sintezėje dalyvaujančių monomerų turi daugiau nei 2 funkcines grupes arba sintezėje naudojami struktūrikliai, pvz., S, H2O ir kiti; specialiais katalizatoriais ciklomerizuojamos izocianato grupės (taip gaunami poliuretanizocianuratai).
Ottas Bayeris demonstruoja savo išradimą (1952)
Linijinių makromolekulių poliuretanai naudojami pluoštui, dirbtinei odai, poliuretaniniams klijams, tinklinių – putplasčiui, poliuretaniniams elastomerams, lakams, sandarikliams gaminti.
Pirmasis poliuretanus 1937 susintetino Ottas Bayeris (Vokietija).